Tarnavimas Dievui – su dantų grąžtu ir išmaniuoju telefonu
„Tai dovana, kad galiu daryti viską, kas man patinka. Esu Marijos sesuo – palikau odontologiją, kad tapčiau Marijos seserimi. Paskui vėl grįžau, o dabar užsiimu socialine žiniasklaida, kuri labiau kaip hobis.“ Taip ekvadorietė sesuo M. Paula Blum apibendrina savo gyvenimą pakeliui į odontologės profesiją. Ji priklauso Šenštato Marijos seserų pašvęstojo gyvenimo pasaulietiniam institutui.
Duodama interviu Vatikano žiniasklaidai s. M. Paula pasakojo, kaip ji ėmė vykdyti savo misiją šiose įvairiose veiklos srityse.
Prieš įstodama į Švč. Mergelės Marijos seserų pasaulietinį institutą, ji jau trejus metus studijavo odontologiją. Su Šenštato seserimis ji susipažino per jų veiklą, ypač su jaunimu ir šeimomis. S. M. Paula jautėsi pašaukta tokiam gyvenimo būdui ir įsivaizdavo, kad savo tarnystę taip pat skirs pastoraciniam darbui su Šenštato judėjimu.
Stodama į bendruomenę, ji nežinojo, kad tai pasaulietinis institutas ir seserys gali užsiimti pasaulietinėmis profesijomis. Pasaulietiniai institutai – tai pašvęstųjų asmenų bendruomenės, kurios gali gyventi atsiskyrusios pasaulyje ir dirbti pasaulietinėse srityse. Jų misija – pašventinti pasaulį „iš vidaus“ savo buvimu sekuliarios visuomenės šerdyje.
S. Paula prisiminė, kaip tada jos vyresnioji paklausė, ar ji norėtų toliau dirbti, studijuoti odontologiją? Ji apsvarstė ir atsakė: „Jei įmanoma, tai taip“, taip pat galvodama apie galimybę studijuoti socialinę žiniasklaidą.
Dantys yra lobis
„Žinau, kad žmonės paprastai bijo eiti pas odontologą ir jiems atrodo keista, kad mums patinka dirbti su žmonių burna. Paprastai žmonės apie mus taip galvoja“, – sako s. Paula, kuri žmonių dantis ir burną laiko „lobiu“. Ji nori pasirūpinti dantimis, kurie leidžia žmonėms kalbėti, valgyti, taip pat palaikyti gerus santykius, nes žmonės, kurie neturi gražios šypsenos, dažnai menkai save vertina, kartais net nekalba, mano s. Paula. Šią darbo sritį ji laiko labai praktišku būdu padėti daugeliui žmonių susigrąžinti sveiką gyvenimo būdą, gerai maitintis, pagerinti jų savivertę.
Yra ir kita s. Paulos aistra: socialinė žiniasklaida. S. M. Paula atskleidė: „Kai klausiau savęs, ar turėčiau tapti seserimi, nenorėjau klausti kitų seserų, bet paklausiau „Google“ apie Marijos seserų bendruomenę. Taip supratau, kad žmonės ieško atsakymų internete“. Užaugusi su socialine žiniasklaida, ji suvokė, kad žmonės daug laiko praleidžia socialinėje žiniasklaidoje. „Visada norėjau būti ten, kur yra žmonės. Dievas turi būti ten, kur yra žmonės, kur žmonės ieško atsakymų“, – sako s. Paula.
Ji ėmė plėtoti „Instagram“ kanalą, kurį bendruomenė Ekvadore įkūrė 2020 m., kartu su kitomis seserimis kurdama įkvepiantį turinį internetinei bendruomenei. Taip gimė jų paskyra (@hermanasdemariaec).
Suderinti laiką tarp bendruomenės gyvenimo, studijų universitete ir socialinės žiniasklaidos nelengva, tai nemažas iššūkis, prisipažįsta s. Paula, tačiau ji jaučiasi esanti apdovanota, kad gali daryti viską, kas jai patinka.
S. M. Paula pasidalijo mintimis apie ypatingą moterų vienuolių indėlį į socialinės žiniasklaidos pasaulį. Ji vis pavarstydavo: jei Švč. M. Marija šiandien būtų čia, egzistuojant socialinei žiniasklaidai, kaip ji perduotų savo Sūnaus žinią šiam pasauliui, šiame amžiuje? Pasak jos, toks pašvęstųjų moterų indėlis: perteikti Dievo žinią moterišku būdu, kaip tai darytų Švč. M. Marija, su tokia kalba, su tokiomis vertybėmis.
(DŽ/Vatican News)
