Tūkstantmetė Kelno arkivyskupija reformuoja savo tarybą
Šiuo metu arkivyskupijos tarybą sudaro kiek virš 70 asmenų, didelė jų dalis į tarybą yra deleguojami demokratinių rinkimų būdu iš parapijų ar arkivyskupijos organizacijų. Po reformos taryba turėtų sumažėti iki 51 nario. Tikintiesiems pasauliečiams – jauniems ir vyresnio amžiaus, vyrams ir moterims, iš kaimiškų vietovių ar miestų, skirta 18 vietų, panašiai tiek pat bus skirta dvasininkams. Tačiau tikintieji pasauliečiai į tarybą pateks jau nebe balsavimo parapijose ar asociacijose, tačiau atsitiktinės atrankos būdu. Visi galės užpildyti elektroninę paraišką ir išreikšti savo troškimą bendradarbiauti su arkivyskupu arkivyskupijos reikaluose. O vėliau iš šių paraiškų atsitiktinumo būdu bus atrenkami tarybos nariai, atsižvelgiant tik į amžiaus ar lyties kriterijus. Ši atranka loterijos būdu bus vykdoma viešai ir prižiūrint notarui.
Pasak Kelno arkivyskupo R. Woelki interviu katalikiškų žinių svetainei Domradio.de, arkivyskupijos taryba yra svarbiausias patariamasis organizmas, su kuriuo jis tariasi visais svarbiais sielovados klausimais. Anot jo, reforma užtikrins įvairių arkivyskupijos sluoksnių atstovavimą – jaunimo ir vyresnio amžiaus, kaimiškų vietovių ir miesto gyventojų, ir t.t. Arkivyskupas užtikrino, kad bus užtikrintas visų grupių ar asociacijų, kurių atstovai šiandien dirba arkivyskupijos taryboje, atstovavimas, nors kai kuriais atvejais atstovų skaičius bus mažesnis, atsižvelgiant į tai, kad pati taryba bus mažesnė: tikintieji pasauliečiai, dvasininkai, nuolatiniai diakonai, savanoriai, įvairios arkivyskupijoje vykdomos tarnystės. Tarybos narių skaičius mažinamas tikintis, kad jos darbas bus veiksmingesnis.
Pagrindinė arkivyskupijos tarybos užduotis yra tokia pat, kaip ir jo, pridūrė ganytojas – liudyti tikėjimą, skelbti ir perduoti Evangeliją, tęsti Kristaus misiją arkivyskupijos lygiu. Visi arkivyskupijos katalikai, kiekvienas pagal savo kompetenciją, yra tam pašaukti.
Reikia pažymėti, kad arkivyskupijos tarybos narių atranka loterijos būdu nėra naujas išradimas: yra pritaikoma Vokietijos miestų ir gyvenviečių gyventojų tarybų patirtis. Šių tarybų nariai atrenkami loterijos būdu, o po to yra kviečiami pateikti savo pasiūlymus. Pasak kardinolo R. Woelki, arkivyskupijos tikinčiųjų organizacijos ar komitetai turi įvairius kanalus ir būdus pateikti savo pastabas. O atsitiktinės atrankos procedūra leidžia išgirsti tuos, kurie paprastai tyli, pažinti arkivyskupijos gyvenimo ir nuomonių įvairovę, atspindėti ją arkivyskupijos tarybos sudėtyje. Pasak arkivyskupo, visur ten, kur tik įmanoma ir kur tik leidžia kanonų teisė, jis stengiasi skirti tikinčiuosius pasauliečius, kad šie savo patirtimi ir kompetencijomis gaivintų arkivyskupijos gyvenimą įvairiuose lygiuose – administraciniame, apaštaliniame ir sielovadiniame. 2023 metais šioje perspektyvoje buvo pertvarkytas ir generalinio vikaro biuras. Generaliniam vikaras dabar dalijasi atsakomybe su dviem pasauliečiais, kurių vienas yra atsakingas už administracinius dalykus, o kitas – už ekonominius.
Domradio.de Kelno arkivyskupas kardinolas R. Woelki pridūrė, kad į reformuotos tarybos darbą norėtų perkelti sinodinio darbo metodą, kuris buvo taikomas Vyskupų sinodo darbuose ir iš tiesų veiksmingai derino abipusį įsiklausymą ir bendrą maldą, visiems keliaujant tuo pačiu keliu. (RK / Vatican News)
