P. Turksonas: išnaudojimą patyrusiems vaikams reikia dvasinės pagalbos
Iš Ganos kilęs kardinolas šiuo metu yra Popiežiškosios mokslų akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleris. Prieš tai jis vadovavo Tarnystės integraliai žmogaus pažangai dikasterijai.
Kalbėdamas apie įvairias neteisybes, kurias patiria nepilnamečiai, kardinolas paminėjo priverstinį vergišką nepilnamečių darbą neturtingose šalyse, vaikų ėmimą į kariuomenę ir vertimą kovoti su ginklu rankose karų apimtuose pasaulio regionuose ir vaikų seksualinį išnaudojimą, kuris vyksta turtingose ir neturtingose, karų apimtose ir taikiose šalyse. Visos šios neteisybės formos palieka gilius pėdsakus, bet ypač skaudžiai traumuoja seksualinis išnaudojimas, jis žeidžia vaikų sielas ir dėl to nuskriaustiems vaikams reikia dvasinio gydymo.
Kardinolas sakė, kad vaikų išnaudojimo atvejai yra ypatingai skaudūs, jei jie yra įvykę Bažnyčios aplinkoje. Tai labiau apsunkina dvasinio gydymo galimybes. Kaipgi Bažnyčia gali gydyti, kai ji pati yra susitepusi? Vis dėlto, mano kardinolas, Bažnyčia turi priemonių, galinčių padėti pasiekti dvasinį išgijimą. Reikia pasitikėjimo, reikia ieškoti gerų ir šventų kunigų. Šventosios Dvasios galia Bažnyčioje yra reali.
Kardinolas sakė, kad, kalbant apie kovą su vaikų išnaudojimo reiškiniu ir atsiteisimą, paprastai apsiribojama kompensacijų klausimu. Tačiau materialinė kompensacija tėra tik dalis sprendimo. Nesvarbu, kiek pinigų kas duotų, jie neišvaduos žmogaus nuo patirtos skriaudos pasekmių. Būtina dvasinė pagalba. (jm / Vatican News)
