Beatifikacija Libane. Maronitų patriarchas S. Dwayhis – palaimintasis
Iš Libano kilusį XVII a. maronitų dvasininką, garsėjusį šventumu kai dar buvo gyvas, Steponą Dwayhį, kardinolas M. Semeraro palygino su Libano kedru – Dievo namuose tvirtai įsišaknijusio tikinčiojo simboliu. Kedro medis visais amžiais laikytas spindinčiu didybe dėl nuolat žaliuojančios lapijos ir medienos kokybės, pažymėjo kardinolas libaniečiams priminęs jų nacionalinio medžio savybes. Pasak M. Semeraro, kedras vaizduoja tikintįjį, kuris tvirtai įsišaknijęs Dievo namuose, kurie yra Bažnyčia, ir sodinamas taip, kad būtų užuovėja ir pagalba broliams ir seserims. Būtent šioje šviesoje mums iškyla palaimintojo patriarcho Stepono Dwayhio figūra, pažymėjo kardinolas. Jis akcentavo, kad palaimintasis ėjo patriarcho pareigas maronitų Bažnyčiai sunkiais laikais tiek dėl persekiojimų, patirtų iš išorės, – musulmoniškos Osmanų valdžios, tiek dėl vidaus nesutarimų savo bendruomenėje. Būtų galima sakyti, kad jis neturėjo ramios dienos. Būtent šios priežastys jį vertė ne kartą apleisti patriarcho būstinę ir slapstytis atokiose saugesnėse vietose, tačiau ganėtinai nepatogiomis sąlygomis. Jis net labai panašus į apaštalą Paulių. Palaimintasis Steponas Dwayhis viską priėmė kaip pašaukimą dalyvauti Kristaus kentėjimuose. Todėl tiems, kurie jį skriaudė ir persekiojo, galėjo pasakyti: „Atleidžiu tau už tai, ką man padarei, ir esu pasiryžęs kentėti dar daugiau iš meilės Viešpačiui, kuris dėl manęs kentėjo ir mirė“, – cituodamas palaimintąjį sakė beatifikacijos apeigoms vadovavęs Romos kardinolas.
Palaimintasis, kaip Gerasis ganytojas Jėzus, sielojosi dėl savo kaimenės stengdamasis padaryti visa, kas įmanoma, kad ją ugdytų, gintų ir saugotų. Beatifikacijos apeigoms vadovavęs kardinolas atkreipė dėmesį į patriarcho atsargumą ir net diplomatiškumą vardan savo kaimenės gerovės. Jis viename laiške Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV maldaute maldavo, kad apgintų engiamus libaniečius krikščionis suteikdamas jiems apsaugą. Vardan kraštutinį vargą kenčiančios savo Bažnyčios ir tautos palaimintasis S. Dwayhis tapo panašus į pagalbos prašantį elgetą, patikino M. Semeraro. Pasak jo, palaimintasis mums visiems liudija pavyzdinę pastoracinę meilę, meilę Bažnyčiai ir katalikišką brolybę. Todėl dabar galime melsti Viešpatį prašydami užtarimo, kad ir mes gebėtume taip, kaip palaimintasis, išreikšti mūsų buvimą Bažnyčia ir brolybę Kristuje, sakė liturgijos, kurios metu palaimintuoju paskelbė maronitų patriarchą Steponą Dwayhį, dalyviams kardinolas M. Semeraro.
Palaimintasis Steponas gimė 1630 m. kilmingųjų šeimoje, tačiau, vaikystėje tapęs našlaičiu, buvo auklėjamas artimųjų. Dvasininkai, atkreipę dėmesį į vaikino gabumus, jį pasiuntė mokytis į Romą. Steponas studijavo Amžinajame mieste būdamas Maronitų kolegijos Romoje bendruomenės nariu. Romos jėzuitai ir akademikai baigusiam mokslus gabiam libaniečiui teologui siūlė pasilikti ir dėstyti Romos universitetuose, tačiau jis griežtai atsisakė ir sugrįžo į gimtinę. 1656 m. įšventintas kunigu tarnavo Alepe, Sirijoje, vėliau viename kaime Libane. Po piligrimystės į Šventąją Žemę buvo konsekruotas Kipro maronitų vyskupu. 1670 m. išrinktas patriarchu, kai jam buvo 40 metų. Jis brangino maronitų Bažnyčios tradicijas, rėmė siekiančius atsispirti lotynų Bažnyčios įtakai, užstojo engiamą bendruomenę, už tai užsitraukdamas Osmanų imperijos pareigūnų rūstumą.
2008 m. popiežius Benediktas nurodė paskelbti dekretą dėl tris dešimtmečius patriarcho pareigas ėjusio Dievo tarno krikščioniškųjų dorybių herojiškumo, o š. m. kovo 14 d. popiežius Pranciškus patvirtino garbingojo Dievo tarno Stepono Dwayhio užtarimu įvykusį stebuklą. (SAK / Vatican News)
