Pauliaus VI „Ecclesiam Suam“ – dialogas nesutarimų laikais
Sukakties proga portalas „Vatican News” italų kalba ir Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ paskelbė interviu su italų teologu, nuo 2022 m. – Turino arkivyskupu Roberto Repole.
Paulius VI savo pontifikatą pradėjo ir savo pirmąją encikliką parašė tuo metu, kai vyko Antrasis Vatikano susirinkimas, kuris, pasak didžiojo teologo Karlo Rahnerio, buvo pirmasis Bažnyčios susirinkimas „apie Bažnyčią“. Tad, pasak arkivyskupo R. Repole, ir Pauliaus VI enciklikoje daugiausia dėmesio skirta tam, kaip Bažnyčia suvokia save pačią, kad ji pati pirmiausia yra slėpinys, kad ji yra Dievo plano išganyti žmoniją dalis. Kitas esminis šiame dokumente pabrėžtas dalykas – kad Bažnyčia vykdydama savo misiją pasaulyje turi užmegzti dialogą su šiuolaikiniu pasauliu, su šiuo konkrečiu moderniu pasauliu, su kuriuo Bažnyčia praeityje kovojo. Šie du aspektai kiek vėliau buvo išplėtoti pagrindinėse Antrojo Vatikano susirinkimo konstitucijose Lumen gentium ir Gaudium et spes.
Paulius VI enciklikoje ne kartą pabrėžia, kad Bažnyčios dialogas su pasauliu yra labai didelio darbo reikalaujantis įsipareigojimas, kurio Bažnyčia turi imtis, kad rastų pusiausvyrą tarp rizikos išduoti save prisitaikant prie aplinkos papročių bei mąstysenos ir pavojaus užsidaryti ir visiškai nuo pasaulio atsitverti. Kitaip tariant, Paulius VI teigė, kad Bažnyčia turi būti atskira nuo pasaulio, bet ne atskirta. Pasak Turino arkivyskupo, tai reiškia, jog Bažnyčia turi saugotis tam tikro šiuolaikinio mentaliteto, pagal kurį tapatybės turi būti nesuderinamos ir netgi priešiškos. Aišku, tai tiesa, kad tapatybių pabrėžimas gali kelti konfliktines situacijas. Tačiau, jei taip atsitinka, turime savęs klausti, ar mes teisingai suvokiame savo tapatybę ir ar kartais mes patys nesame susikūrę tapatybės parodijos. Tikroji tapatybė iš prigimties yra dialogiška. Antra vertus, ir dialogas įmanomas tik tuo metu, jei turime tvirtą savo tapatybę. Arkivyskupas sakė, kad, kai kalbame apie mūsų kaip krikščionių tapatybę, apie Bažnyčios tapatybę, turime visada atsiminti, kad šios tapatybės pagrindas esame ne mes patys, bet Kristaus Evangelija, kurią esame pašaukti liudyti pasaulyje. Tai nesupriešina mūsų su pasauliu, priešingai, leidžia mums jaustis tarnaujančiais žmonijai ir artimais visiems žmonėms, su kuriais kartu gyvename.
Pasak arkivyskupo Roberto Repole, reikia prisipažinti, kad katalikybė šiek tiek vėlavo užmegzti dialogą su moderniaisiais laikais. Šia prasme Pauliaus VI enciklika buvo išties novatoriška, ji labai pasitarnavo to meto Bažnyčiai, nes sugrąžino ją į dialogo su modernybe, kurioje reikia skelbti Evangeliją, kelią. Tas vėlavimas šiandien kartais virsta subtiliu, nesąmoningu kaltės jausmu, dėl kurio esame nekritiški tam tikrų modernybės aspektų atžvilgiu. Tačiau yra daug labai gražių modernybės aspektų, turinčių Evangelijos kvapą ir skonį. Pavyzdžiui, teisių kultūra, pagarba asmeniui, vienodas visų asmenų orumas. Tai vertybės, kurias mums atnešė modernybė, tačiau jos nėra svetimos Evangelijos grožiui. Vis dėlto modernybėje gali būti ir iškraipymų, į kuriuos Bažnyčia visada turi žvelgti su evangeliniu įžvalgumu. Kaip pavyzdį arkivyskupas paminėjo racionalumo sampratos susiaurinimą iki vien techninio ir mokslinio racionalumo, kuris labai susiaurina visą žmogaus akiratį.
Pokalbyje su italu teologu ir vyskupu užsiminta ir apie tikėjimo krizę, kurios viena apraiškų yra tendencija ieškoti dvasingumo formų, atsietų nuo maldos su Bažnyčios bendruomene, kontakto su transcendencija be bažnytinių struktūrų. Pasak Turino arkivyskupo ir šiuo klausimu naudingų nuorodų duoda Pauliaus VI enciklika „Ecclesiam Suam“, teigianti, kad krikščionybėje transcendencija – tai atvirumas Kristui, kuris yra Dievo Sūnus ir mūsų brolis. Todėl susitikimas su Dievu ir Bažnyčios bendruomenėje išgyvenama religinė patirtis negali būti priešingi dalykai. Kas mano, kad gali be Bažnyčios susitikti su Dievu, turėtų kelti sau klausimą, koks yra tas Dievo, su kuriuo jis nori susitikti, veidas? Kita vertus, ir mes kaip Bažnyčia turėtume savęs klausti: kiek mūsų struktūros ir mūsų krikščioniškosios bendruomenės, vyskupijų, parapijų gyvenimo tvarkymas padeda susitikti su Kristumi? (jm / Vatican News)
