Paulius VI: Evangelijos skelbimas neįmanomas be dialogo
Pirmosios programinės popiežiaus Pauliaus VI enciklikos 60 metų sukakties proga paskelbtas Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos redakcijų direktoriaus Andrea Tornielli straipsnis „Paulius VI, dialogas kaip priešnuodis prieš religinę rinkodarą ir įžeidinėjimą socialiniuose tinkluose“, kuriame svarstoma apie šio dokumento aktualumą šiandien.
Dialogas „nėra išdidus, nėra kandus, nėra įžeidžiantis. Jo svarba slypi tiesoje, kurią jis skelbia, skleidžiamoje meilėje, rodomame pavyzdyje; jis nėra įsakinėjimas, nėra primetimas. Jis yra taikus, vengia smurto, yra kantrus, dosnus“, – taip rašė Paulius VI prieš 60 metų. Pasak A. Tornielli, šių kelių žodžių pakanka, kad suprastume nepaprastą šio tarnystę pradedančio popiežiaus laiško Dievo tautai aktualumą. Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, kad enciklikos skelbimo dieną dar nebuvo pasibaigęs Antrasis Vatikano susirinkimas. Popiežius apibrėžė Jėzaus misiją kaip „išganymo dialogą“, pastebėdamas, kad Jėzus nė vieno žmogaus nevertė jį priimti. Priimti Jėzų buvo didžiulis meilės reikalavimas, kuris, nors ir kėlė milžinišką atsakomybę tiems, kuriems buvo skirtas, vis dėlto paliko jiems laisvę į jį atsiliepti arba jį atmesti.
Negalima nepastebėti, rašo A. Tornielli, kaip labai nuo tokio požiūrio yra nutolę santykiai, kuriuos šiandien dažnai matome bendravime skaitmeniniuose tinkluose, nuo tų, kurie teisia viską ir visus, ir, atrodo, kad jiems reikia priešo, nes be jo jie negalėtų egzistuoti.
Paulius VI rašė, kad Evangelijos skelbimas negali būti atsiejamas nuo dialogo, kad Evangelijos žinią priimančio žmogaus atsivertimas visada pirmiausia yra Dievo malonės vaisius, o ne misionieriaus dialektinių sugebėjimų rezultatas. Kitaip tariant, išganymas nepriklauso nuo žmogaus pastangų.
Pasak A. Tornielli, žmogaus išganymui tikrai nepasitarnausime ir statydami sienas ar užsidarydami nuo pasaulio atskirtose tvirtovėse, rūpindamiesi įsivaizduojamu savo tyrumu. Reikia dialogo, kuris yra tiesos ir meilės, proto ir meilės sąjunga. „Bažnyčia turi užmegzti dialogą su pasauliu, kuriame gyvena, – rašė Paulius VI. – Bažnyčia turi paversti save žodžiu, žinia, pokalbiu, nes, jei ji nori atversti pasaulį, tai pirmiausia į pasaulį reikia kreiptis ir su juo kalbėtis“.
Vatikano dienraštyje skelbiamo straipsnio autorius primena ir kitą vertingą pirmosios Pauliaus VI enciklikos nuorodą, kurią šiandien verta atsiminti. Jau enciklikos pavadinime „Ecclesiam Suam“ aiškiai sakoma, kad Bažnyčia priklauso jos steigėjui Kristui, kad tai jo Bažnyčia. Jos veiksmingumas nepriklauso nuo rinkodaros, apgalvotų kampanijų, gebėjimo užpildyti stadionus. Ji yra pasaulyje tam, kad per kasdienį daugelio paprastų tikinčiųjų liudijimą, per nusidėjėlių, kuriems buvo atleista, liudijimą parodytų susitikimo su Jėzumi grožį, susitikimo, kuris gelbsti ir suteikia vilties horizontą. Bažnyčia pasaulyje yra tam, kad padėtų žmogaus žvilgsniui sutikti Jėzaus žvilgsnį. (jm / Vatican News)
