Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugpjūčio 18 d.)
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė – tai proga apmąstyti ypatingą Dievo Motinos vaidmenį žmonijos istorijoje ir kiekvieno tikinčiojo gyvenime. Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas tai aptarė rugpjūčio 15 d. Pažaislyje aukotų Mišių homilijoje, kurios tekstas skelbiamas Kauno arkivyskupijos svetainėje.
„Šis iškilmingai švenčiamas slėpinys mums skelbia nuostabią perspektyvą, į kurią visi esame kviečiami, – Dangaus karalystę. Apie ją kiekvienų iškilmingų šventų Mišių metu drauge arba asmeniškai melsdamiesi Apaštalų išpažinimą tariame žodžius: „Tikiu kūno iš numirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą.“
Ši iškilmė mus kviečia pamąstyti apie dangų. Kasdienybės rutinos, darbų ir rūpesčių sūkuryje labai lengva užsimiršti, koks yra žmogaus gyvenimo tikslas. Kaip paprastai ir aiškiai skamba Bažnyčios Katekizmo atsakymas į klausimą, kam žmogus gyvena žemėje, – kad vykdytų Dievo valią ir nueitų į dangų. Prisiminti esminį savo gyvenimo tikslą, mums dovanotą amžinojo gyvenimo dovaną reiškia jau šiam gyvenimui suteikti džiaugsmo ir vilties skonį, kurio taip reikia mums, neretai išvargusiems žemės keleiviams. Mums svarbus įprotis atrasti kasdienybėje progų – sustoti ir pauostyti, kaip kvepia rožės, pakelti galvą ir pasidairyti į bekraštį, pilną žvaigždžių dangų, pažvelgti į kūdikio akis ir įžvelgti Kūrėjo šypseną,“ – primena arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Apie esminį deramo poilsio poreikį rašo Giraitės Šv. Šeimos parapijos klebonas kun. Tomas Trečiokas. Jo įrašu socialiniame tinkle šią savaitę dalijasi Lietuvos Caritas.
„Dievas puikiai žino, kad esame silpni, tik mes kartais tai pamirštame. Artėja savižudybių prevencijos diena. Esu palaidojęs ne vieną vaiką ir suaugusį žmogų, kurie tiesiog neturėjo jėgų toliau gyventi. Ir problemos tikrai nebuvo neišsprendžiamos ar ypatingo dydžio. Bet dvasinis nuovargis įtraukia į nevilties tamsą. Atsimink, kad vienintelis Dievas gali pamaitinti, ir pasitikėjimas juo suteikia poilsį.
Gyvename gražių idėjų, frazių ir intelekto amžiuje, bet kuo toliau, tuo mažiau žmonės turi jėgų būti kartu ir tiesiog gyventi gerą gyvenimą… Be lyderystės, be pirmavimo, be noro būti gražiausiam ar turtingiausiam šiame labai laikiname pasaulyje…
Depresijos liga turi begalę cheminių ir kitų priežasčių, bet viena iš jų yra neadekvatūs lūkesčiai, norai ir aistros, kurios gali nuvarginti iki mirties troškimo. Dievas ir mylimieji tave myli ir visada pasiūlys tau pavalgyti ir išsimiegoti. Turėjau apie 10 vadovų, ir tikri vadovai mano širdyje visada išlieka tie, kuriems rūpi tavo poilsis.
Žmogus net nesusimąsto, kaip Dievas jį myli ir kiek daug kartų Šventajame Rašte siūlo pavalgyti ir pailsėti. Tik ne pasaulio dvasioje. Šio pasaulio žmogus dažnai kalba apie meilę, bet retai kada pasiūlys pailsėti, nes santykiai dažniau suvokiami aistros ir naudos dvasioje. Nekalbėk apie meilę – pasiūlyk pavalgyti ir pailsėti tam, ką myli,“ – ragina Giraitės Šv. Šeimos parapijos klebonas kun. Tomas Trečiokas.
Šiluvos Piligrimų centras primena apie artėjantį Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios konsekracijos šimtmetį, kuris bus paminėtas šių metų rugsėjo 8 d., o rugsėjo 26 d. šia proga Šiluvos piligrimų centre įvyks ir tarptautinė mokslinė konferencija.
Kastyčio Rudoko parengtame straipsnyje, kurį skelbia siluva.lt, rašoma, kad tai proga dar kartą įvertinti šio pastato architektūrinę, istorinę ir net metafizinę reikšmę bei projekto autoriaus – architekto Antano Vivulskio asmenybę.
„Gyvename tokiu periodu, kai istorinės, Lietuvos istoriją ar meną formavusios asmenybės, yra tapusios nemenko susiskaldymo objektu visuomenėje. Antanas Vivulskis visiška priešingybė – tai vienijantis asmuo, po kurio giliu katalikų tikėjimu puikiai sutelpa lietuviška ir lenkiška tapatybė, bei skulptoriaus ir architekto talentas. Galiausiai, iš šono rodytųsi tragiška šio žmogaus mirtis – 1919 metais sausio 10 d. tarnaudamas nuo bolševikų gintis skirtoje suformuotoje savanorių rinktinėje Vilniuje, pats jau sirgdamas plaučių uždegimu, atiduoda savo šiltą apsiaustą tarnybos draugui, ir po savaitės miršta. Tad tėvynės gynyba jam buvę svarbiau už kūrybinį potencialą ir nebaigtas statybas tiek Šiluvos koplyčios, tiek ir didesnio mastelio Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios. Lietuva netenka genijaus, potencialiai kursiančio šedevrus atsikūrusioje nepriklausomoje valstybėje, tačiau šis gilaus tikėjimo ir patriotizmo persmelktas pasiaukojimas mums dovanoja sektiną asmenybę, apimančią daug platesnius žmogaus veiklos barus nei vien tik kūryba“, – primenama straipsnyje, kuriuo dalijasi Šiluvos Piligrimų centras.
Parengė Giedrius Tamaševičius
