Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugpjūčio 25 d.)
Rugpjūčio 24 d. Paparčiuose buvo paminėtas Betliejaus seserų atvykimo į Lietuvą trisdešimtmetis. 1994 m. seseris pakvietė Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis. Ieškodamos tinkamos vietos uždaram vienuolynui jos galiausiai sutiko įsikurti Kaišiadorių vyskupijoje esančiuose Paparčiuose, kur po trejų metų buvo baigta statyti bažnyčia ir dabartinis Aušrinės Marijos vienuolynas. Jubiliejaus iškilmėse Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, dalyvavo vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir vyskupas Saulius Bužauskas. Į šventę atvykę keli šimtai vienuolyno svečių ir bičiulių turėjo galimybę pabendrauti su seserimis, aplankyti klauzūros erdves.
Kauno arkivyskupija informuoja, kad knygynų lentynas artimiausiu metu turėtų pasiekti Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo knyga „Žmogaus širdis sutverta dangui“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.
Leidyklos puslapyje rašoma, kad „knygą sudaro 15 pokalbių, kurių temas diktuoja metų riboženkliai – svarbios minėtinos datos, pradedant Sausio 13-ąja, Vasario 16-ąja, baigiant Visų Šventųjų diena ir Kalėdomis. Atsispiriant nuo jų kalbama apie būtąjį ir būsimąjį laiką – praėjusias dienas, dabarties iššūkius, amžinąsias tiesas bei ateities svajones.“
Knygos pasirodymo proga dienraštis bernardinai.lt rugpjūčio 20 d. paskelbė Vytauto Markevičiaus parengtą pokalbį su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu ir knygos sudarytoju Vytautu Raškausku.
Nusakydamas knygos esmę arkivyskupas pabrėžė, kad pirmiausia jam „norėtųsi pasiųsti vilties žinią žmonėms, kurie dairosi Viešpaties veikimo ženklų pasaulyje, savo gyvenime. Tai yra įvykių apmąstymas, refleksija, taip pat aptariami įvairūs gyvenimo, Bažnyčios reiškiniai su tam tikra vilties nata. Tai yra kvietimas žmonėms žvelgti į gyvenimą iš Viešpaties perspektyvos, iš jo, sakytume, laiko ir tokiu būdu padovanoti ir savo gyvenimui įžvalgas, kurios galėtų padrąsinti viltį padovanoti kitam žmogui, tam tikru būdu suteikti jėgų eiti į priekį gyvenime, jeigu kartais jų pristinga, semtis stiprybės iš praeities, iš to, galėtume sakyti, jau atpažįstamo Viešpaties vedimo braižo, per įvykius, per reiškinius, pagaliau – per Bažnyčios gyvavimą, kuris mums yra dovana“, – kalbėjo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas apie savo knygą „Žmogaus širdis sutverta dangui“.
Portalas lrt.lt rugpjūčio 23 d. paskelbė išsamų Pauliaus Aleksandravičiaus straipsnį apie antisovietinio katalikų pogrindžio, ypač „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbių humoro fenomeną.
„Kiekviena humoro apraiška užklausia tikrovę, meta jai savotišką iššūkį. Pasaulį toks humoras persmeigia vertikale, kurioje jau galima kalbėti apie reikšmę, prasmę, funkcijas (komunikacinę, psichologinę, sociokultūrinę ir kt.). Antisovietinio pasipriešinimo dalyvių humoras gerokai perkratydavo, netgi supurtydavo okupacinę socialistinę ano meto santvarką“, – rašo straipsnio autorius, toliau kaip pavyzdį pasitelkdamas kunigo Juozo Zdebskio asmenybę ir jo akistatas su sovietiniu saugumu.
Štai kartą po daugiau nei pusdienį trukusio psichologiškai alinančio tardymo jokios „kaltės“ nepajėgę įrodyti pareigūnai buvo priversti kunigą paleisti.
„Išeidamas iš KGB tardytojo kabineto kun. J. Zdebskis demonstratyviai žvilgtelėjęs į laikrodį ir taręs: „Iki keleivinės mašinos turiu dar vieną valandą. Gal turite nekrikštytų vaikų? – Pakrikštysiu!“ Sunku pasakyti, kokias kagėbistų reakcijas sukėlė toks drąsus siūlymas, – svarsto Paulius Aleksandravičius, – bet aišku viena – jis tikrai kiaurai pervėrė tą situaciją, sukrėtė, sudrebino tą sovietinio ateizmo aplinką (KGB rūmus) ir josios dalyvius. Ir ši šmaikšti žinutė, šis šypsnį keliantis pasakymas liudija adresanto–autoriaus (t. y. kun. J. Zdebskio) subtilų humoro jausmą, inteligenciją, išsaugotą orumą ir ramybę. Sugniuždytas, tardymų palaužtas, išsigandęs ar susinervinęs žmogus tikrai nebūtų galėjęs taip pasielgti“, – apibendrina straipsnio lrt.lt autorius, toliau straipsnyje nagrinėjantis aštrų ir ne kartą saugumiečius gluminusį sesers Nijolės Sadūnaitės humorą, bei intelektualųjį kunigo Roberto Grigo humorą knygoje „Rekrūto atsiminimai“, kurioje aprašomos priverstinės tarnybos sovietinėje armijoje patirtys.
Parengė Giedrius Tamaševičius
