Katalikų Bažnyčia Papua Naujojoje Gvinėjoje
Papua Naujoji Gvinėja, šalis išsidėsčiusi rytinėje Naujosios Gvinėjos dalyje ir kitose Ramiojo vandenyno salose, garsėja nuostabiais paplūdimiais, koraliniais rifais, tankiais atogrąžų miškais, kalnais ir kultūriniu turtingumu, apimančiu daugiau nei 800 kalbų ir šimtus etninių grupių.
Apie 90 procentų iš 11,8 milijono gyventojų yra krikščionys. Dominuoja nekatalikiškos konfesijos, katalikų yra 26 proc. arba apie 3,1 mln. tikinčiųjų, priklausančių 19 vyskupijų.
Maždaug trys procentai gyventojų išpažįsta vietinius ir tradicinius tikėjimus, apie 1 procentas yra bahajų religijos išpažinėjai.
Katalikų Bažnyčia suvaidino svarbų vaidmenį Papua Naujosios Gvinėjos vystymesi, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, misionieriai prisidėjo prie socialinių transformacijų šalyje.
Krikščionybė Papua Naujojoje Gvinėjoje
Pirmosios Mišios dabartinėje Papua Naujojoje Gvinėjoje buvo aukotos 1606 m. Šis įvykis žymi katalikų religinės veiklos pradžią regione. XIX amžiuje misionieriai pradėjo aktyvesnę veiklą. Prancūzai, Švč. Mergelės Marijos misijų draugijos nariai, atvyko į Vudlarko salą 1847 m. Po metų jie įkūrė pirmąją katalikų misiją Ruko saloje. Tačiau 1849 m. jų misija nutrūko. Veikla atnaujinta 1850 m., kai atvyko italai misionieriai iš Milane įkurto Popiežiškojo užsienio misijų instituto. Jų misija truko neilgai dėl įvairių priežasčių, įskaitant netrukus prasidėjusią olandų kolonijinę priespaudą. Italų misionierius br. Giovanni Battista Mazzucconi ir jo tikėjimo broliai buvo nukankinti Vudlarko saloje 1855 m. Italų misionieriai grįžo į Papua Naująją Gvinėją tik 1981 m.
1897 m. prancūzų misionieriai, Švč. Jėzaus Širdies draugijos nariai, pradėjo veiklą Gazelės pusiasalyje. Olandų misionieriai, Dieviškojo žodžio draugijos nariai, atvyko 1896 m. Kapucinų ordinas dabartinėje Papua Naujojoje Gvinėjoje pradėjo misionieriauti 1954 m. Prie šalies evangelizacijos prisidėjo ir metodistai, Londono misionierių draugijos nariai, atvykę apie 1870 m., vėliau taip pat liuteronai, anglikonai, Septintosios dienos adventistai, baptistai.
Visuomenė ir kultūra
Papua Naujoji Gvinėja pasižymi kultūrų ir tradicijų įvairove, kalbama 836 kalbomis. Daug vietinių gyventojų turi natūrinius ūkius ir gyvena mažuose kaimuose. Prieš modernybei pasiekus papuasus XIX amžiuje, gentys kovingai konkuravo tarpusavyje. Nors tai demokratinė respublika, gyvenimą kaimuose dažnai trikdo genčių teritoriniai ginčai, kurie tebėra ilgalaikė ir didelė grėsmė taikai. Šalis kenčia nuo didelės infliacijos, aukštų bedarbystės rodiklių, susiduria su įvairiais iššūkiais – ekonominiais, socialinės pažangos ir sveikatos apsaugos.
(DŽ/Vatican News)
