Panonhalmos abatija Vengrijoje paminėjo reikšmingą jubiliejų
Per pagrindines iškilmes, vykusias rugpjūčio 27 dieną, sveikinimo žodį tarė Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas, kuris pažymėjo, kad tuo pačiu laikotarpiu įsteigta abatija ir gimusi Vengrijos valstybė dalinosi tuo pačiu likimu. Kai įvairios kariuomenės žengė per Vengriją, degė ir abatija. Kai kraštas atgimdavo, buvo atstatoma ir abatija, kaip liudija jos architektūrinė istorija, įskaitant naujausią – rekonstrukciją po komunistinio periodo. O tas pats likimas byloja ir apie tą patį pagrindą – krikščionišką paveldą.
Iškilmių Mišiose dalyvavo abatijos benediktinų bendruomenė, kuriai vadovauja abatas Kirilas, Katalikų Bažnyčios Vengrijoje atstovai ir daug svečių iš kitur.
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad 1224 metų abatijos bažnyčios pašventinimo apeigose dalyvavo karalius Andrius II ir Vaco, Nitros bei Senio vyskupai. Šių vyskupijų, kurios šiandien atitinkamai yra Vengrijos, Slovakijos ir Kroatijos teritorijose, vyskupai ir kunigai simboliškai taip pat buvo pakviesti dalyvauti Šv. Martyno bazilikos konsekravimo jubiliejuje. Tarp svečių – apaštalinis nuncijus Michaelas Banachas ir vadinamosios Škotų abatijos Austrijos sostinėje Vienoje abatas Nikolausas Pochas.
Jubiliejaus šventėje mielai sutiko dalyvauti kitų Vengrijos krikščioniškų konfesijų atstovai – reformatų vyskupas Karoly Fekete, Evangelikų Bažnyčios sinodo pirmininkas pastorius Karoly Hafenscheris bei serbų ortodoksų arkivyskupas Lukijanas Panteličius.
Pati Panonhalmos abatijos Šv. Martyno bažnyčia yra romaninio ir gotikinio stiliaus. Tai yra trečioji abatijos bažnyčia – ankstesnių dviejų bažnyčių pamatai ir sienų fragmentai tapo jos dalimi. 2012 metais baigti dideli restauravimo darbai. Baziliką supa XVIII a. pastatytas kompleksas, pasižymintis baroko architektūros stiliumi. Kaip ir kitos benediktinų abatijos, Panonhalmos abatija yra svetinga piligrimams, užsukantiems dienai ar norintiems likti kelioms naktims. Vienuolyno krautuvėlėje galima rasti tradicinių vienuolių gaminių – arbatžolių, prieskonių, taip pat vienuolyne verdamo alaus ir, ypač, gaminamo vyno – abatijai priklauso 37 hektarai vynuogynų. Istorinė vengrų abatija taip pat rengia ir leidžia knygas, o po gotikiniais Šv. Martyno bažnyčios skliautais rengia sakralinės muzikos koncertus. (RK / Vatican News)
