Rytų Timoras – katalikiškiausia Azijos šalis
Timoro salą XVI amžiuje pasidalijo šią Pietryčių Azijos dalį kolonizavę olandai ir portugalai. Salos vakarų dalį valdė Olandija, rytų – Portugalija. Vakarų dalis 1945 m. įėjo į nepriklausomos Indonezijos sudėtį. 1975 m. Indonezija aneksavo rytinę dalį, ką tik išsivadavusią iš portugalų viešpatavimo. Daugiau kaip du dešimtmečius rytų timoriečiai priešinosi Indonezijos okupacinei valdžiai, vyko kruvinas partizaninis karas, per kurį žuvo 183 tūkst. iš tuometinių 800 tūkst. Rytų Timoro gyventojų. Bažnyčia palaikė tautos laisvės siekius, tačiau stengėsi siūlyti taikias pasipriešinimo formas.
Pasipriešinimo lyderiai – dabartinis Rytų Timoro prezidentas José Ramosas-Horta ir tuometinis Dilio vyskupas Carlosas Filipe Ximenesas Belo – 1996 m. buvo apdovanoti Nobelio taikos premija. Po trejų metų buvo surengtas referendumas, kuriame Rytų Timoro gyventojai atmetė Indonezijos siūlomą autonomiją ir pasisakė už nepriklausomybę. 2002 m. Rytų Timoras tapo nepriklausoma valstybe.
Skaudus smūgis rytų timoriečiams buvo kaltinimai, iškelti buvusiam Dilio vyskupui. Paaiškėjo, kad jis, visų laikytas nacionaliniu didvyriu, praeityje seksualiai išnaudojo nepilnamečius. Dėl to jau 2002 m. jis buvo nušalintas nuo vadovavimo vyskupijai.
Rytų Timoro evangelizacija prasidėjo XVI a. pirmoje pusėje, kai rytinę Timoro salos dalį kolonizavo portugalai. 2002 m. paskelbus nepriklausomybę, Šventasis Sostas ir Rytų Timoro Respublika užmezgė diplomatinius santykius. 2019 m. buvo įkurta savarankiška bažnytinė provincija, kurią sudaro Dilio arkivyskupija ir Baukau bei Malianos sufraganinės vyskupijos.
Šiandien Rytų Timoras turi maždaug 1,5 mln. gyventojų, kurių net 98% yra pakrikštyti Katalikų Bažnyčioje. Sielovadoje trims vyskupams talkina apie 350 kunigų. Brolių vienuolių yra apie 100, seserų – apie 1000. Kunigystei rengiasi net 600 seminaristų.
Kaip popiežiaus vizito išvakarėse viename interviu sakė Dilio arkivyskupas kardinolas Virgilio do Carmo da Silva, tikrai galima džiaugtis įspūdingu pakrikštytųjų skaičiumi, tačiau kartu puikiai suprantama, kad katalikų tikėjimo ugdymas kartu su tinkamu dvasininkų ir pastoracijos darbuotojų rengimu yra vienas iš pagrindinių Rytų Timoro Bažnyčios iššūkių.
Kardinolas paminėjo ir vis dar ne iki galo užgijusias žaizdas, kurias paliko kovų dėl nepriklausomybės laikotarpis. Rytų Timoras stengiasi kurti naujus santykius su Indonezija. Pasak kardinolo, dabartiniai dvišaliai santykiai yra geri. Susitaikymas ir atleidimas suvaidino labai svarbų vaidmenį. Nors, antra vertus, neužmirštamas ir teisingumo klausimas, kuris yra esminis susitaikymo elementas.
Taip pat iki šiol dar ne visi timoriečiai karo pabėgėliai sugrįžo į šalį. Kai kurie timoriečiai, kolaboravę su okupacine valdžia, šiandien gyvena Indonezijoje. Jie irgi negrįžta, nes bijo. Neseniai prezidentas padarė labai gražų ir svarbų dalyką – susitiko su žmonėmis, kurie per karą bendradarbiavo su Indonezijos valdžios institucijomis, pasakojo kardinolas.
„Tikėjimas visada lydėjo mūsų žingsnius, ypač per kančią. Tikėjimas skatino mūsų viltį. Šiandien, praėjus 25 metams po referendumo dėl nepriklausomybės, galime žvelgti į savo istoriją susitaikiusia širdimi, pripažindami Dievo, kuris svarbiausiais momentais apšvietė žmonių protus ir širdis, veikimą“, – sakė Dilio arkivyskupas kardinolas Virgilio do Carmo da Silva.
Svarbiausiame popiežiaus vizito Rytų Timore renginyje – kartu su vietos katalikais švenčiamoje Eucharistijoje – laukiama 700 tūkst. žmonių, tai yra beveik pusės visos šalies gyventojų. (jm / Vatican News)
