Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugsėjo 22 d.)
Homilijoje arkivyskupas V. Kulbokas kalbėjo apie Evangelijoje skambėjusį Jėzaus raginimą išsižadėti savęs: išsižadėjimas reiškia gyvenimą pagal Tėvo valią, atsižadėjimą savojo „ego“, savo riboto mąstymo, savo baimių. Ganytojas drąsino: su Jėzumi nėra ko bijoti. „Išsižadu savęs, savo baimių, prisirišimų, nuodėmių, egoizmo, pykčio, nevilties, beprasmybės, tuščio laiko leidimo. Šito šiandien išsižadu, kad Tu, Jėzau, būtum mano gyvybė“, – sakė arkivyskupas Visvaldas Kulbokas.
Baigiamąją atlaidų dieną arkivyskupas Kęstutis Kėvalas dėkojo visiems, kas prie jų prisidėjo darbu, pasidalijo dovanomis. Net 70 jaunųjų savanorių šiemet dovanojo savo laiką Dievui ir žmonėms Šiluvos atlaiduose. Jų metu daugybė žmonių atliko išpažintį, priėmė Komuniją (buvo išdalyta 26 tūkst. komunikantų).
Prasidedant naujam sielovados sezonui Kauno arkivyskupijos kunigai rinkosi į pirmąją rudens konferenciją. Susitikime išsamiai pristatyta arkivyskupijos sielovados centrų veikla ir jiems keliami uždaviniai.
Telšių vyskupija tai pat praneša apie džiugia nuotaika pažymėtą po vasaros pertraukos surengtą kunigų susirinkimą, kuriame dalyvavo virš 90 dvasininkų. Vyskupas Algirdas Jurevičius savo pranešime dalijosi įspūdžiais iš sinodinio susitikimo Lince (Austrija) ir tarptautinės Renovabis konferencijos Freizinge (Vokietija).
Telšių vyskupijos svetainėje taip pat skelbiamas platesnis pranešimas apie Freizinge vykusį tarptautinį Renovabis organizacijos kongresą ir gausią Lietuvos atstovų grupę šiemetiniame kongrese.
Kaišiadorių vyskupijos svetainėje pranešama, kad pirmąjį rugsėjo sekmadienį vyskupas Jonas Ivanauskas viešėjo Magdeburgo vyskupijoje jos ganytojo kvietimu. Kaišiadorių ir Magdeburgo vyskupijų bičiulystė tęsiasi jau trečias dešimtmetis, prasidėjusi dar ankstesnių šių vyskupijų ganytojų pažintimi. Kasmet rugsėjo pirmąjį sekmadienį Magdeburgo vyskupija švenčia partnerystės dieną, į kurią atvyksta vyskupijų – partnerių atstovai. Šiemet partnerystės dieną Magdeburgo vyskupija minėjo įsteigimo 30-metį.
Krikščioniškieji portalai pateikia pranešimus, skaitytus rugsėjo 6 d. Šiluvoje surengtoje konferencijoje „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“. Daugiausia tekstų pateikiama konferenciją rengusių organizacijų (Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos ir Laisvos visuomenės instituto) svetainėse. Bernardinai.lt praėjusią savaitę skelbė arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pranešimą „Gender ideologija ir nacionalinis saugumas“, taip pat Laisvės premijos laureato Petro Plumpos pranešimą „Žmogaus gyvybė – dorybių pagrindas“. Portale „Laikmetis.lt“ skelbiami filosofų Linos Šulcienės ir Alvydo Jokūbaičio pranešimai minėtoje konferencijoje. Docentė dr. Lina Šulcienė pranešime „Kam krikščioniui kardinalinės dorybės? Mylėk ir daryk ką nori“ primena platesnį kontekstą, kuriame suvoktinas garsusis šv. Augustino posakis „Mylėk ir daryk ką nori“ ir atskleidžia lengvabūdiško bei paviršutiniško šio posakio taikymo grėsmes, aktualias šiandienos krikščionių bendruomenei. Prof. Alvydas Jokubaitis pranešime „Naujoji Lietuva ir senos dorybės“ svarstė apie proto spendžiamus žabangus tiems laisvės apologetams, kurie pametė buvusių savaime suprantamų sąvokų turinį ir krikščionybės suteiktą moralinio sutarimo pagrindą.
Bernardinai.lt dienraštyje skaitomiausių straipsnių rinkinyje randamas domininkono kun. Jokūbo Marijos Goštauto OP straipsnis „Evangelija taikoje ir kare“. Pasak jo, taikdarių kelias nėra lengvas: „įsipareigojusių krikščionių stiprybė yra „silpna“ stiprybė, nuolanki stiprybė, [...] nes maldoje sužinome, kad kiekvienas žmogus yra Dievo paveikslas. Tai reiškia išmokti atsistoti priešais ir pažvelgti į akis tam, kuris rankose laiko ginklą, žvelgti ir ne aukštinti ar smerkti, bet parodyti, kad žmogiškumas reikalauja žmogiškumo, kad ginklas šaukiasi ginklo, teisingumas – teisingumo, bet gerumas gimdo gerumą“.
Kitame „Bernardinai.lt“ straipsnyje Rita Bagdonaitė kalbina dailininką, kolekcininką, žurnalistą ir visuomenininką Vaidotą Žuką. Pokalbis pradedamas nuo neseniai išleisto katalogo „Išgelbėtas Žemaitijos sakralinis menas. Žukų šeimos kolekcija“ – šis katalogas lydės per ateinančių metų Velykas Plungėje, Mykolo Oginskio rūmuose rengiamą parodą „Neprisitaikėlio menas“. Straipsnyje spalvingai pasakojama apie bažnyčių palėpėse dūlėjusių, vėliau restauruotų sakralinio meno kūrinių likimus. Kalbinamas taip pat poetas ir antikvaras Edmondas Kelmickas.
Laikraštyje „XXI amžius“ tarp kitų pasakojimų apie parapijose bei bendruomenėse minėtas šventes randame Birutės Nenėnienės pasakojimą apie Višakio Rūdoje, Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje švęstus Šv. Baltramiejaus atlaidus; jų metu pašventinta miestelio vėliava ir herbas. Kitame šios autorės straipsnyje kalbinama vilkaviškietė Marija Striokienė, devyniasdešimtmetį atšventusi sūnaus kunigo aukotose Mišiose, užauginusi gražią šeimą ir vadinanti save laimingiausiu žmogumi.
Antrajame šių metų „Saleziečių žinių“ numeryje džiaugiamasi gražiu sutapimu: šiemet minėtas šimtmetis nuo pirmosios saleziečių bendruomenės įsikūrimo Vilniuje, o ypatinga dovana tapo tai, kad liepos pabaigoje kunigu įšventintas lietuvis salezietis Vytautas Markūnas SDB. Redakcijos skiltyje rašoma: „Saleziečiams vasara yra veiklos ir tarnystės Viešpaties vynuogyne metas: dieninės stovyklos, rekolekcijos, stovyklos Tverečiuje, kelionės su jaunimu... Šv. Jonas Bosko sakydavo: „Pailsėsime danguje“.
Trečiadienį Vilniaus bažnytinio paveldo muziejuje vyko prof. Arūno Streikaus paskaitą „Romos Šv. Petro bazilikos lietuvių koplyčia Šaltojo karo ir Šv. Sosto rytų politikos kontekstuose“. Šis renginys papildė šiuo metu muziejuje veikiančią parodą „Lietuvos balsas Šaltojo karo metais". Lietuvių koplyčios Vašingtone ir Romoje atsirado Šaltojo karo lūžio dešimtmečiu. Tuo laiku, keičiantis kartoms Vatikano kurijoje, kito ir Šv. Sosto Rytų politikos orientacija, siekta dialogo su komunistiniais režimais. Paskaitoje aiškinta, kaip lietuviams vis dėlto pavyko suspėti į benuvažiuojantį traukinį ir taip sutvirtinti laisvos Lietuvos prezentaciją Vakarų pasaulyje, kaip koplyčių atsiradimas galėjo paveikti tolesnius įvykius Lietuvoje.
Kastantas Lukėnas
