Paieška

T. F. Pattono OFM atsiminimų knyga T. F. Pattono OFM atsiminimų knyga 

Tarnystę baigiantis kustodas dalijasi atsiminimais. Pratarmę parašė popiežius

2024 metų rugsėjį įvyko pirmosios konsultacijos ir pirmieji balsavimai dėl naujo Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovo. Kustodo tarnystę baigiantis Francesco Pattonas OFM rugsėjo 26–29 dienomis Bolonijoje vykusiame Pranciškonų festivalyje pristatė biografinio pobūdžio knygą – „Tarsi piligrimystė. Mano dienos Šventojoje Žemėje“. Ji parašyta dialogo forma kartu su Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ žurnalistu Roberto Cetera.

F. Pattonas OFM Šventosios Žemės kustodu – globėju, arba sergėtoju – buvo išrinktas 2016 metais. 2022 metais jo tarnystė buvo pratęsta iki 2025 metų viso pranciškonų ordino kapitulos, kurios metu, liepos mėnesį, bus išrinktas jo įpėdinis. Kaip minėta, kelių etapų konsultacijoms ir rinkimams pradėta rengtis jau dabar. Jų pabaigoje ordino vyresniajam Massimo Fusarelli OFM bus pateikti trys kandidatai, iš kurių jis išrinks naują kustodą. 

F. Pattonas OFM buvo 168-asis Šventosios Žemės kustodas, kuriam teko atsakomybė paminėti Kustodijos 800 jubiliejų. 1217 metais br. Elijas, pasiųstas šv. Pranciškaus Asyžiečio, atvyko į Šventąją Žemę: tai ilgaamžio pranciškonų buvimo Šventojoje Žemėje pradžia. 1342 metų lapkričio 21-osios bule Gratias agimus popiežius Klemensas VI oficialiai patikėjo įvairių šventų vietų, susijusių su Išganytojo gyvenimu ir darbais, mirtimi ir Prisikėlimu, priežiūrą, maldos gyvenimo palaikymą, piligrimų priėmimą. 

Per 800 metų Šventosios Žemės Kustodijoje įvyko daug dalykų, kai kurie buvo džiugūs, kai kurie – liūdni ir tragiški. Tai Artimųjų Rytų ir Europos tautų, žlugusių senųjų ir gimstančių naujųjų politinių galybių, krikščionybės ir islamo, krikščioniškų Bažnyčių santykių, dažnai labai konfliktiškų, istorijos dalis. 

Galima pripažinti, kad šiandien daugybė krikščionių tarpusavio nuoskaudų yra peržengta ir palikta už nugaros. Pats istorinis kontekstas taip pasikeitė, jog praeities konfliktai nebeteko prasmės, iššūkiai visai kiti. Atitinkamai kito ir kinta Šventosios Žemės kustodijos ir kustodo vaidmuo, kuris visgi išlieka labai išskirtinis. 

F. Pattono OFM įpėdinis, 169-asis kustodas, turės dvigubą užduotį. Viena susijusi su Kustodijos – kuri veikia kaip atskira pranciškonų ordino provincija – brolių bendruomenės gyvenimo ir broliškos meilės puoselėjimu. Tai nėra paprasta, žinant, kad Kustodijai priklauso apie 300 brolių iš maždaug 60 šalių, kurie rūpinasi 55 šventovėmis bei vienuolynais, gyvena ne vien Izraelyje, bet ir Palestinoje, Libane, Sirijoje, Egipte, Jordanijoje, Kipre ir Graikijoje. Kustodija taip pat atsakinga už keletą senelių namų, vaikų dienos centrų, sveikatos apsaugos institucijų, penkiolika  mokyklų su 10 000 mokinių, kelis biblinių ir teologinių studijų institutus, Šventosios Žemės muziejų. Antra, kustodui, skirtingai nei kitų pranciškonų provincijų vyresniesiems, tenka dažnai bendrauti su keliolika Jeruzalėje reziduojančių įvairių Bažnyčių patriarchų ir vyskupų, Izraelio valstybės pareigūnais, musulmonų vyresniaisiais. Galiausiai naujajam kustodui tarnystę teks pradėti dabartinio Izraelio karo su Hamas ir Hezbollah kontekste, naujo neapykantos cunamio, prieš kurį nublanko ankstesnių dešimtmečių kruvini konfliktai, kontekste.

Pasak popiežiaus Pranciškaus pratarmės t. F. Pattono OFM knygai apie kone dešimt jo tarnystės metų Šventosios Žemės kustodijos vadovo pareigose, jos skaitytojas iš arti galės pamatyti ir susipažinti su įvairiais šios tarnystės aspektais: vadovavimu didelei tarptautinei brolių bendruomenei aštuoniose šalyse, ekumeninių, tarpreliginių ir kultūrinių ryšių mezgimu, piligrimų ir Artimųjų Rytų krikščionių, nusilpusių dėl karo, priėmimu, ekonominių krizių, migracijos, bendruomenių rėmimo, vaikams, seneliams ir ligoniams skirtų artimo meilės ir socialinių darbų, įskaitant 150 sužeistų vaikų iš Gazos atgabenimą ir gydymą Italijoje, vykdymu. Pasak popiežiaus, visą šią naštą F. Pattonas OFM sugebėjo nešti kantriai, nuolankiai, įsiklausydamas, bet kai reikėjo – veikdamas tvirtai ir ryžtingai. Ir taip sunkius uždavinius F. Pattonas tęsia dabartinėmis tragiškomis karo aplinkybėmis.

Popiežius, prisiminęs savo nuostabą išgirdus, kad F. Pattonas OFM yra kilęs iš Trentino Šiaurės Italijoje, mat, išgirdęs jo pavardę, manė, jog tai jankis iš Amerikos, pratarmę baigia tokiu palinkėjimu: „Šiam tėvui jankiui iš Trentino linkiu, kaip įprasta tarp pranciškonų – „Kad Viešpats suteiktų savo ramybę“ – ramybę jam ir ypač taiką Šventajai Žemei bei visiems, kurie ją globoja“. (RK / Vatican News)

2024 spalio 13, 14:53