Paieška

G. Gutierrezas OP (dešinėje) ir kardinolas iš Peru P. R. Barreto G. Gutierrezas OP (dešinėje) ir kardinolas iš Peru P. R. Barreto 

Mirė teologas G. Gutierrezas OP. Popiežiaus užuojauta

Spalio 22 dieną, sulaukęs 96 metų amžiaus, Peru sostinėje Limoje mirė Gustavas Gutierrezas OP, dominikonas ir kunigas, vienas iš žymiausių XX amžiaus antros pusės teologų. Spalio 23 dieną Limos arkivyskupas kardinolas Carlosas Castillo aukojo Mišias už velionį, jų metu taip pat buvo perduota popiežiaus Pranciškaus vaizdo žinia.

„Šiandien mano mintyse Gustavas, Gustavas Gutierrezas. Didis žmogus. Bažnyčios žmogus, kuris mokėjo tylėti, kai reikėjo tylėti, kuris mokėjo kentėti, kai reikėjo kentėti, ir kuris davė tiek daug apaštališkų vaisių ir turtingos teologijos. Galvoju apie Gustavą, visi melskimės už jį. Tegul jis ilsisi ramybėje“, – sakė popiežius.  

Galima priminti, jog Gustavas Gutierrezas OP buvo vienas iš vadinamosios išsilaisvinimo teologijos autorių, o jo knygos ir veikalai paliko ženklų pėdsaką Bažnyčioje, ypač Lotynų Amerikoje. Kaip žinia, su išsilaisvinimo teologijos kryptimi ir jos autoriais taip pat buvo susijusios kelios kontraversijos, kurios neaplenkė, kaip užsiminė popiežius, ir G. Gutierrezo OP.

Išsilaisvinimo teologija itin pabrėžia evangelinį vargšų pirmumo principą ir atitinkamai vertina tai, kas vargšus daro tokiais, kas pamina jų teises. Dalis išsilaisvinimo teologų naudojosi marksistinės analizės principais, kurie XX amžiaus viduryje dar turėjo autoritetą, o karinių diktatūrų piktnaudžiavimai ir didelės nelygybės kontekstai Lotynų Amerikoje buvo tam palanki dirva. 1984 metais Tikėjimo mokymo kongregacija, vadovaujama kardinolo Josepho Ratzingerio, paskelbė instrukciją Libertatis nuntio, kurioje neigiamai įvertino kai kurias išsilaisvinimo teologijos tendencijas – ypač tas, kuriose, remiantis marksizmu, buvo primiršta eschatologinė Dievo karalystės prasmė, susitelkta vien į šio pasaulio karalystę, o Evangelija interpretuota klasių kovos ir marksistiškai suvokiamos revoliucijos būtinybės šviesoje.

Deja, dėl paplitusios tendencijos viską matyti baltai arba juodai, nepelnytai buvo sukritikuoti kone visi išsilaisvinimo teologijos autoriai, taip pat ir tie, kurių darbai nesirėmė ideologinėmis marksizmo prielaidomis, įskaitant G. Gutierrezą OP. Antra vertus, nepelnytai pats Šventasis Sostas ir kardinolas J. Ratzingeris buvo padaryti Lotynų Amerikos diktatūrų ir priespaudų šalininkais, nors minėtoje instrukcijoje labai aiškiai pabrėžiama, kad ji „jokiu būdu neturėtų būti interpretuojama kaip pasmerkimas visų tų, kurie nori dosniai ir autentiška evangeline dvasia atsiliepti į „evangelinį pirmumą vargšams“. Ten pat perspėjama, kad dokumentas neturi būti naudojamas kaip pasyvumo ar neutralumo pateisinimas susidūrus su skurdo ir neteisingumo skandalais.

Šiuo požiūriu simboliška 2013 metų knygelė, kurią G. Gutierrezas OP parašė su tuometiniu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu – kardinolu Gherardu Ludwigu Mülleriu. Pats knygelės pavadinimas – „Vargšų pusėje. Išsilaisvinimo teologija, Bažnyčios teologija“ – kvietė atsisakyti klaidingų priešpriešų. G. Gutierrezas „yra išlaisvinimo teologijos krikščioniškąja prasme tėvas, ne tik sociologine, ideologine, politine prasme, bet integralia prasme. Tai buvo ir yra Bažnyčios minties dalis“, – prisimindamas velionį parašė kardinolas G. L. Mülleris. (RK / Vatican News)

 

2024 spalio 25, 14:04