Paieška

Popiežius ir M. Byčokas Popiežius ir M. Byčokas 

Mykola Byčokas CSSR – būsimas redemptoristų kardinolas

Mykola Byčokas, redemptoristų vienuolis, ukrainiečių graikų katalikų vyskupas, paprašytas įvertinti nelauktą skyrimą kardinolu, mintimis sugrįžo į kunigų seminarijos laikus pastebėdamas, kad jie – jauni klierikai – nebuvo rengiami nei vyskupystei, nei kardinolystei.

Ilgame pokalbyje su Vatikano radijo anglų skyriaus redaktore Deborah C. Lubov, 44 m. M. Byčokas prisiminė savo dvasinių ugdytojų vaidmenį ir didžiųjų Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios lyderių, pogrindžio sąlygomis tarnavusių Bažnyčios milžinų, įtaką jo vienuoliniam pašaukimui. Dar penkiolikmetis jis įstojo į redemptoristų rytų apeigų vienuolyną Vakarinėje Ukrainoje. Redemptoristų atšaka Ukrainoje, įsteigta 1906 m. Galicijoje, davė Bažnyčiai daug garsių liudytojų, įskaitant keturis Ukrainos rytų apeigų kankinius, 2001 m. Lvive paskelbtus palaimintaisiais.

Iš Ternopilio kilęs dvasininkas tvirtino, kad Bažnyčia pašaukta tarpininkauti dėl teisingos taikos ne vien Ukrainoje, tačiau visur, kur vyksta karai, įskaitant Artimuosius Rytus. Jis patikino, kad ukrainiečių tautos dėl karo patiriami sunkumai jį skatina toliau informuoti katalikų pasaulį apie tai, kas vyksta jo gimtinėje, ir priminti Ukrainą.

„Taika ateis į pasaulį tik tuomet, kai žmonių širdys atsivers tikrajai taikai, kuri ateina tik iš Kristaus meilės“, – patikino būsimasis kardinolas M. Byčokas.

Ukrainoje ir Lenkijoje kunigystei rengęsis, 2005 m. kunigu įšventintas ukrainietis gavo misionieriaus siuntimą į vidurio Rusiją, tarnavo Prokopjevsko Švč. M. Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijoje Novosibirsko Kristaus Atsimainymo vyskupijoje. Sugrįžęs į gimtinę vadovavo Redemptoristų Šv. Juozapo vienuolynui. Vėl pasiųstas į misijas, penkerius metus gyveno JAV, kur ėjo Niuarko (Naujasis Džersis) ukrainiečių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaro pareigas Filadelfijos ukrainiečių arkivyskupijoje. 2020 m. paskirtas Melburno (Australija) ukrainiečių Šv. Petro ir Pauliaus vyskupijos ganytoju, vyskupo šventimus priėmė Lvive iš Sviatoslavo Ševčuko, Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios galvos, rankų.

M. Byčokas, samprotaudamas apie būsimą savo vaidmenį ir pareigas, kurios – sakė jis – jam dar nežinomos, kaip ir apie progas ateityje betarpiškai bendrauti su popiežiumi Pranciškumi, pažymėjo, kad jis ir Sviatoslavas Ševčukas, kalbėdami popiežiui, Katalikų Bažnyčiai, pasauliui ir pasaulio bendruomenei, kalbės vienu balsu ir bus vienos širdies.

„Šventasis Sostas ir popiežius jau padarė daug gera, siekiant sustabdyti karą. Kaip žinia, Šventasis Sostas yra įsipareigojęs siekti kalinių paleidimo, kviečia melstis už kenčiančius ir sužeistuosius, ieškoti dingusiųjų be žinios. Jau padaryta daug, tačiau ateityje būtų galima padaryti dar daugiau“, – pažymėjo Mykola Byčokas, Australijoje tarnaujantis ukrainiečių vyskupas ir būsimasis kardinolas.

M. Byčokas
M. Byčokas

Jis pridūrė, kad, be taikdarystės dėl teisingos taikos Ukrainoje ir pasaulyje, priešinimasis sekuliarizacijai yra antrasis didysis jo pastoracinės veiklos prioritetas. Būsimasis kardinolas savo kunigiškosios tarnystės JAV laikotarpiu ir dabar, vyskupaudamas Australijoje, mato sekuliarizacijos pasekmes visuomenėje ir Bažnyčioje.

„Esame pašaukti būti misionieriais, kad padėtume žmonėms iš naujo atrasti Dievo ir jo Sūnaus Jėzaus meilę, kad jie pamatytų Bažnyčioje vietą, kurioje išskirtinai gražiu būdu galima susitikti su gyvuoju Dievu, semtis iš tarpusavyje susijusių Susitaikymo ir Eucharistijos sakramentų.“

„Ką daryti, kad tikėjimas pasiektų žmones?“ – popiežiaus skiriamo kardinolo klausė žurnalistė. „Rodyti gyvąjį Kristų savo gyvenimu, kad kiti, žiūrėdami į mus, jį pamatytų. Ypač sekuliarizuotose šalyse svarbu, jog mūsų ryšys su Jėzumi butų tiesioginis ir tiesus, kad kiti jį per mus vėl atrastų. Geriausias būdas jaunimui parodyti Kristų yra sekti Jėzaus pavyzdžiu savo asmeniniame gyvenime, liudijant artumą žmonėms, ypač apleistiems ir marginalizuotiems.

M. Byčokas pasidalijo ukrainiečių katalikų pamėgtu posakiu, kurį jis išgirdo iš patriarchu tituluojamo, 2017 m. mirusio kardinolo Lubomyro Huzaro, buvusio Lvivo, vėliau Kyjivo ir Haličo didžiojo arkivyskupo: „Mano gyvenimo svajonė – būti žmogumi, bet nesu 100% tikras, ką reiškia būti žmogumi, nors vis dar išlieka mano svajonė ir malda būti geru, normaliu žmogumi“. „Šie Dievo tarno L. Huzaro žodžiai man labai padės vykdant kardinoliškąją tarnystę“, – patikino M. Byčokas, Melburno ukrainiečių Šv. Petro ir Pauliaus vyskupijos ganytojas.

M. Byčokas naujos sudėties kardinolų kolegijoje bus jauniausias kardinolas ir antras redemptoristas. Kitas Švč. Išganytojo kongregacijos narys kardinolas yra amerikietis Josephas. W. Tobinas CSSR, Niuarko arkivyskupas. (SAK / Vatican News)

2024 spalio 18, 15:56