Vyskupas iš Austrijos: sinodiškumas – visų kartu subrandinami sprendimai

Pasak arkivyskupo, sinodiškumas – tai Bažnyčioje vykstanti pagrindo ir viršūnių sąveika, mainai taip viršaus ir apačios. Ne diktavimas ir savo valios primetinėjimas, pabrėžė vyskupas, bet sąveika, mainai. Savo mintį vyskupas toliau plėtojo pasitelkęs medžio metaforą. Medžio gyvybę užtikrina šaknys, tačiau svarbios ne tik jos, labai svarbus ir viršutinis ūglis, kuriuo medis auga į viršų. „Šaknys ir veržimasis aukštyn, žemės ir dangaus sąveika yra pagrindinis gyvenimo ir tikėjimo principas. Tai yra ir pagrindinis sinodiškumo principas“, – sakė arkivyskupas. Jis taip pat paminėjo sinodo debatuose išsikristalizavusią dvasininkų ir pasauliečių santykių priimant sprendimus sampratą. Pasak vyskupo, esama skirtumo tarp paties sprendimo priėmimo ir proceso, kuris veda prie sprendimo priėmimo. Pirmiausia turi vykti visus apimantis sprendimo parengimo procesas, kuris sukuria pagrindą veikti sprendimus priimančiam atsakingam asmeniui. Vyskupas pabrėžė, kad, kai priimami sprendimai yra susiję su tikėjimo gyvenimu, jie negali būti priimami akimirksniu, bet turi būti visų kartu subrandinti.

Zalcburgo arkivyskupas taip pat pažymėjo, kad sinodas yra procesas, kurio rezultatų negalima iš anksto numatyti.  Gali būti, kad ir tokio formato svarstymai apie sinodiškumą Bažnyčioje nesibaigs šia sinodo sesija, bet turės būti pratęsti. Bet kokiu atveju, prisipažino arkivyskupas Franzas Lackneris, šis sinodas padeda geriau suprasti, kas yra vilties dorybė. Tikėjimo ir meilės dorybės jam atrodžiusios konkretesnės ir artimesnės, o viltis sunkiau suvokiama. Šio sinodo procesas padeda geriau suvokti viltį. (jm / Vatican News)