Kelias nuo tikėjimo atradimo iki pirmojo katalikų vienuolyno Etiopijoje įkūrimo
Vizija, susiformavusi pagyvenus keliose šalyse, troškimas melstis vietine kalba ir tarnauti bendruomenei, nuojauta, kad pašaukimas neapsiriboja asmeniniu tikėjimu – tai paskatino Emahoy Haregeweine sukurti vienuolinę moterų bendruomenę, kuri laikosi vietinių tradicijų ir kartu atsiliepia į kvietimą tarnauti vargšams.
Bendruomenės seserims suteikiamas titulas „Emahoy“, tai amharų kalba „Mano mama“. Šis titulas atspindi įsitikinimą, kad visos moterys yra motinos: vienos tampa biologinėmis motinomis, o kitos, kaip vienuolės, skiria savo gyvenimą tam, kad taptų visų dvasinėmis motinomis.
Emahoy Haregeweine, gimusi Adis Abeboje, mokėsi prancūzų licėjuje, kur turėjo progą pažinti įvairias kultūras. Kai buvo 16 metų, pirmą kartą su draugu kataliku dalyvavo Mišiose Šv. Pranciškaus parapijoje ir ją labai sujaudino liturgija, sužadinusi norą stiprinti ryšį su Kristumi. Nepaisant to, kad buvo kilusi iš ortodoksų aplinkos, ji ėmė justi trauką katalikybei, pradėjo reguliariai dalyvauti Mišiose ir pajuto troškimą tapti vienuole. Emahoy Haregeweine įveikė įvairius iššūkius ir prisijungė prie Šv. Karolio de Fuko Mažųjų Jėzaus seserų. Jos vienuolinė formacija vyko keliose šalyse – Nigerijoje, Kenijoje, Egipte, Prancūzijoje, Italijoje, kur ji nuolat ieškojo atsakymų į dvasinius klausimus. 2007 m. per seminarą apie vienuolines tradicijas Etiopijoje ji rado atsakymus, kurių ieškojo. Taip prasidėjo jos misija – įkurti vienuolyną, kuris atspindėtų unikalų Etiopijos dvasinį ir kultūrinį identitetą.
2018 m. ji įgyvendino savo svajonę, su prancūzų benediktinų pagalba Holetoje įkurdama Švč. Trejybės benediktinių vienuolyną. Dėvėdama vienuolės abitą ir melsdamasi vietine kalba, ji jautėsi pagaliau radusi atsakymus į savo dvasinės kelionės klausimus.
Emahoy Haregeweine buvo įsitikinusi, kad tikėjimas turi būti integruotas į vietos kultūrą, o vienuolynas turi būti finansiškai apsirūpinęs. Dėl šios priežasties vienuolė ėmėsi žemės ūkio. Įkvėpta popiežiaus Pranciškaus raginimo rūpintis aplinka, ėmėsi ekologinio ūkininkavimo, kad būtų naudinga tiek vienuolynui, tiek vietos bendruomenei. Ji ne tik įkūrė vienuolinę bendruomenę, bet ir pradėjo ikimokyklinio ugdymo programą, kuri sujungė jos bendruomenę ir vietinius kaimo gyventojus. Vykdydama švietimo ir žemės ūkio projektus, Emahoy moko gyventojus gaminti ekologišką maistą.
Emahoy tikslas – sukurti erdvę, kurioje susivienytų tikėjimas ir bendruomenė, ryšiai su Dievu ir tarp žmonių. Vienuolyną ji mato kaip ramybės salą, kur tikintieji galėtų jungtis prie seserų maldai, kur vyktų dvasiniai pokalbiai. Vienuolė sako, kad šventumas neapsiriboja vienuoliniu gyvenimu, o yra visuotinis pašaukimas, Bažnyčia judės į priekį tik tuomet, jei būsime pasiruošę paaukoti save dėl Jėzaus Kristaus meilės.
(DŽ/Vatican News)
