Kun. A. Kazlauskas: „Į piligrimystę negali nerti stačia galva, jai reikia pasirengti“
Apie būsimą Lietuvos piligrimystę ir Jubiliejinių metų šventimą Lietuvoje pasikalbėjome su Lietuvos vyskupų konferencijos nacionaliniu delegatu 2025 m. Jubiliejui kunigu Artūru Kazlausku.
Šiais metais Visuotinė Bažnyčia rengiasi švęsti 2025 Jubiliejinius metus. Gal galite trumpai pristatyti šių metų svarbą? Kam šiais metais kviečia popiežius Pranciškus?
1300 metais prasidėjo mums pažįstamas jubiliejinis įvykis Romoje. Buvo planuota, kad jis bus švenčiamas kas 100 metų. Palaipsniui šie jubiliejiniai metai buvo švenčiami vis perpus sutrumpinus laiką, kad kiekviena karta galėtų juos švęsti. Daugybė žmonių, turbūt, prisimena 2000-ųjų metų Didžiojo Jubiliejaus renginius ir, turbūt, daug žmonių tais metais buvo nuvykę į Romą.
Po 25 metų popiežius Pranciškus vėl kviečia švęsti Jubiliejų, skelbti vieni kitiems apie būtinybę būti vilties piligrimais šitoje žemėje, kurioje daugybė nevilties, skausmo, problemų. Popiežius Pranciškus skelbdamas 2025-ųjų metų Jubiliejų ir pavadinęs jį „Vilties piligrimai“, o bulę – „Nenuvilianti viltis“, kviečia mus iš tikrųjų tapti vilties piligrimais.
Piligrimystė yra esminis kiekvieno Jubiliejaus elementas. Lietuvos vyskupijose taip pat planuojamos kelionės į Romą švęsti Jubiliejinių metų. Kokia yra šios piligrimystės reikšmė? Kaip šie jubiliejiniai metai keičia tradicinę piligrimystės į Romą patirtį?
Manau, reikšmingiausias yra pačios piligrimystės išgyvenimas. Popiežius Pranciškus kažkada Krokuvoje kvietė jaunimą keltis nuo sofos ir autis žygio batus. Esame kviečiami susiruošti keliauti. Tai apsispręsti palikti tas įprastas erdves, kuriose jaučiamės patogiai. Kelionėje mūsų laukia ne visada patogūs maršrutai, žmonės, kurie ne visada patinka, patirtys, kuriose lauk ir netikėtumų.
Kelionė į Romą ir žengimas per Šventąsias duris mums primena, kad esame vienybėje su apaštalu Petru ir jo įpėdiniais, kad esame Visuotinės Katalikų Bažnyčios nariai.
Visuotiniai atlaidai, teikiami Jubiliejiniais metais tiems, kas peržengia Šventąsias bazilikų duris, nėra labai unikalus dalykas. Šiandien Bažnyčia visuotinius atlaidus suteikia pačiais įvairiausiais būdais ir galime juos gauti net neišeidami iš namų. Pavyzdžiui, ligoniai – melsdamiesi Dievo Gailestingumo vainikėlį. Tačiau mums patiems ši piligrimystė yra Visuotinės Bažnyčios patirtis ir susitikimas su Roma – Amžinuoju miestu.
Kokia yra šios piligrimystės programa?
Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė Lietuvos piligrimystę šiais Jubiliejaus metais rengti apie Šventojo Kazimiero iškilmę, kovo 1–4 dienomis.
Kiekvieną dieną visi drauge aplankysime vis kitą popiežinę baziliką. Pirmiausiai (pirmąją dieną) Laterano baziliką – pirmąją pasaulyje baziliką, pastatytą specialiai krikščionims. Tai popiežiaus katedra ir visų bažnyčių Motina. Štai todėl nuo jos ir pradėsime savo piligrimystę. Ryte peržengsime Šventąsias duris, švęsime Mišias. Po to, kaip ir kasdien, popietę skirsime susipažinti su neaprėpiama Roma. Vakare, kas pageidaus, bus kviečiami į Lietuvai skirtą Jėzaus Vardo (Il Gesù) bažnyčią (šioje bažnyčioje yra palaidotas ir pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila).
Antroji diena bus skirta Apaštalo Pauliaus už miesto mūrų bazilikai. Joje iš ryto – Mišios, o po pietų galėsime pavaikštinėti po Romą. Kovo 3-oji – susitikimo su popiežiumi Pranciškumi diena. Anksti ryte popiežius Pranciškus paskyrė laiką asmeninei audiencijai visiems Lietuvos piligrimams, tikriausiai Pauliaus VI audiencijų salėje. Apie pietus numatoma procesija į Šventojo Petro baziliką, kur švęsime Eucharistiją prie apaštalo Petro kapo. Ketvirtoji diena bus skirta Marijos Didžiajai bazilikai – pirmajai Marijos garbei skirtai bažnyčiai Romoje. Joje kartu su (būsimuoju) kardinolu Rolandu Makricku švęsime savo ketvirtąją piligrimystės Eucharistiją. Tai bus ir šventojo Kazimiero, Lietuvos globėjo, iškilmė.
Štai keturios dienos, kurios yra skirtos melstis ir būti Romoje drauge. Pereiti drauge Šventąsias Jubiliejaus duris – tai priminimas, kad durys yra ne kokia nors techninė erdvė (uždaranti – atidaranti), bet per jas patenkame į gyvenimą, kuris yra Kristuje. Jėzus yra sakęs: „Aš esu Vartai“. Taigi, pereiti šias ar bet kurias šventovės duris, tai kaskart vis labiau įsisąmoninti, kad „Jame mes gyvename, judame, esame“ (plg. Apd 17, 28). Esame ne Dievo „išorėje“, bet Jo viduje, Jame.
Ką patartume žmonėms, kurie pirmą kartą planuoja vykti į piligriminę kelionę?
Pirmas dalykas, piligrimystei reikia ruoštis, į ją negali nerti stačia galva. Turi sužinoti, kur keliausi, su kuo keliausi, kokia programa tavęs laukia, kokias vietas lankysi. Būtina rasti intenciją, kuri bus tavo kelionės tikslas. Pasirengimas yra pirmasis piligrimystės etapas. Nepasirengus piligrimystė gali labai nukentėti.
Antrasis labai svarbus dalykas – piligrimas nekeliauja vienas. Jis keliauja kartu su kitais. Turėčiau susipažinti su žmonėmis, kurie bus mano piligrimystės dalis. Būtų labai naudinga, kad piligrimus lydėtų kunigas, kuris galėtų kreipti mūsų mintis Dievo link. Piligrimystės maršrutas turi priminti, kad tai kelionė su Dievu. Dievas keliauja kartu su mumis ir štai kunigo buvimas yra sakramentinis Kristaus buvimo ženklas. Šioje Lietuvos piligrimystėje dalyvaus vyskupai, kunigai, pašvęstieji, seminaristai, gal net valdžios žmonės. Tai bus Lietuvos Bažnyčios, bet drauge ir Visuotinės Bažnyčios patirtis. Tad jau vien dėl to ši kelionė žėri piligriminėmis spalvomis.
Dar vienas etapas, tai yra pačios piligrimystės arba buvimo Romoje laikas – buvimas Amžinajame mieste, katalikybės centre, prie apaštalų kapų, mūsų tikėjimo liudytojų ir pirmtakų.
Dar vienas reikšmingas piligrimystės aspektas – geri darbai, gailestingumo darbai, labdara. Piligrimystėje turime būti jautrūs kitam, pastebėti kitą, kito poreikius, silpnumą, ligas, neįgalumą, tiesiog patį kito kitonišką buvimą. Artimo meilė iš tikrųjų padaro mus šeima.
Paskutinysis piligrimystės etapas yra grįžimas namo. Vėlgi, tai ne vien techninis sugrįžimas – parvažiuoti į namus, bet savivoka, ką patyriau, ką išgyvenau, savų patirčių permąstymas. Viskas, ką patyriau, – gera ir bloga – gali būti Dievo veikimo būdai mano gyvenime.
Piligrimystė nėra toks jau lengvas užsiėmimas. Visiems svarbu prisiminti per tris dienas (ne vėliau) po grįžimo padaryti bent vieną pasiryžimą kai ką keisti savo gyvenime. Jeigu šito pasiryžimo nėra, kai kurie žinovai sako, piligrimystė bus nevaisinga. Pasiryžimas yra tarsi antspaudas, kuris kai ką manyje pakeičia, o krikščionys juk yra vadinami atsivertimo žmonėmis.
Popiežius Pranciškus trokšta, kad šiuos metus galėtų patirti ir tie, kurie negali atvykti į Romą. Kaip planuojate šiuos metus švęsti Lietuvoje?
2024 m. gruodžio 24-osios vakarą popiežius Pranciškus atidarydamas Šventojo Petro bazilikos duris, pradės Jubiliejinius metus Romoje. 2024 m. gruodžio 29 dieną Jubiliejus prasidės ir Lietuvoje, kaip ir visose vietinėse Bažnyčiose. Tai bus Šventosios Šeimos sekmadienis. Kiekviena katedra turbūt taps jubiliejinė bažnyčia. Taigi mes būsime kviečiami surengti piligrimystes ir vietinėse Bažnyčiose. Planuojama išleisti piligrimų pasą, kuriame peržengus kiekvienos jubiliejinės bažnyčios slenkstį bus galima rinkti aplankytų šventovių antspaudus.
Planuojamas ir visos Lietuvos jubiliejinis renginys. Koks jis bus, tikimės sužinoti iš Lietuvos vyskupų konferencijos laiško. Šis laiškas bus kvietimas mums švęsti Jubiliejų Lietuvoje ir keliauti į Lietuvos piligrimystę Romoje kovo mėnesio pradžioje.
Dėkoju už pokalbį!
(Aistė Karpytė / Vatican News)
