Kalėdos yra pasirinkimo metas: ar atsiliepsime į žinią?
Pasak jo, Betliejaus piemenys, apie kuriuos kalbama Evangelijoje, rodo mums, kaip vėl atrasti viltį. Kardinolas atkreipė dėmesį į mažą bet svarbią aplinkybę: angelas, pranešęs piemenims apie Jėzaus gimimą, sako, kad jis gimė „jiems“ arba „dėl jų“ (žr. Lk 2, 11).
Jėzaus gyvenimas prasidėjo ir buvo nugyventas dėl kitų. Jis neatėjo primesti kažko, kaip pasaulio didieji, kaip Cezaris Augustas, paliepęs visiems dalyvauti gyventojų surašyme. „Štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“, nurodė angelas. Jėzus atėjo būti ženklu – artumo, taikos ir atnaujinto ryšio tarp žmonių ir Dievo ženklu. Jis visų pirma paguldomas į ėdžias, maisto vietą, tai vyksta Betliejuje, kuris reiškia „duonos namai“. Tai ženklas, kuris atsiliepia į žmonių alkį. Visa Jėzaus egzistencija yra dėl kitų, kol jis pats galiausiai taps duona, duodama, vėl iš naujo, „dėl kitų“ (žr. Lk 22, 19).
Piemenims yra sakoma, kad Išganytojas gimė „dėl jų“. Kūdikis ėdžiose yra ženklas jiems, yra ženklas mums. Viešpaties atėjimas nėra abstraktus. Jis ateina, kad susitiktų asmeniškai. Tikras ir gyvas santykis su juo ir yra išgelbėjimas, mūsų išganymas.
Marija, sako Evangelija, suvystė Kūdikį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. Jėzus įžengia į istoriją kaip tas, kuriam „nėra vietos“. Jis sutinka taip ateiti. Jis nereikalauja, kad jam būtų padaryta vietos ir negrasina karu, kad ją gautų. O vėliau eina pats ieškoti visų, kurie neturi vietos – pradedant nuo piemenų. O jų ieško tam, kad išgelbėtų nuo nelaimės neturėti namų. O namai, kuriuos Viešpats suteikia visiems, yra jis pats, jo gyvenimas.
Kaip galime negalvoti apie daugybę paskutiniųjų, kuriems, regis, nėra vietos pasaulyje, apie daugybę mūsų brolių ir seserų pačioje iškankintoje Šventojoje Žemėje, kuriems, regis, nėra vietos, orumo ar vilties?
Angelas paskelbė žinią ir pakvietė ateiti pamatyti Viešpaties: mes sprendžiame ir renkamės priimti kvietimą arba ne. Tai nėra numatyta iš anksto. Erodas ar tuometiniai Jeruzalės vyresnieji nesileidžia į kelią (žr. Mt 2, 1–12). Jėzus ateina, tačiau neverčia jėga ateiti pas jį. Jis nėra Cezaris Augustas, kurio įsakymu visi privalo dalyvauti gyventojų surašyme.
Jėzus palieka mus laisvus. Jis duoda mums ženklą, bet tada viską palieka mūsų laisvei. Kalėdos yra pasirinkimo metas, ar eiti link to, kuris ateina, ar ne. Ir per šias Kalėdas mums taip pat suteikiama galimybė atrasti vietos tam, kuris neturi vietos, tam, kad atskleistume, kad jis pats yra mūsų kelias, mūsų namai, mūsų geroji duona, mūsų viltis.
Eidami gyvenimo keliu sutiksime daugybę brolių ir seserų, kuriems, kaip ir mums, reikia namų ir duonos, kuriems reikia parengti vietą ir suteikti vilties, priduria patriarchas P. Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchas. (RK / Vatican News)
