Kard. F.-X. Bustillo: klaidinga priešinti vizitą Korsikoje ir iškilmę Paryžiuje
Kaip kardinolas, klausė „Cath“, žvelgia į dalies tikinčiųjų Korsikoje, Prancūzijoje ir kituose kraštuose abejones ar su kai kuriomis Pranciškaus mokymo temomis susijusius klausimus, taip pat kartkartėmis išsakomą kritiką?
„Priklausydami Katalikų Bažnyčiai nesame sektos nariai, nesame klonai, o popiežiaus misija nėra indoktrinuoti sąžines ir protus. Kai popiežius kalba, jis siekia Bažnyčios gėrio ir vienybės. O kadangi jis kalba milijardui katalikų, bus žmonių, kurie su juo sutiks arba nesutiks, mes esame laisvi. Tačiau jei galime diskutuoti apie popiežiaus mokymą, svarbu, kad visų pirma jį priimtume. Problema kyla tada, kai sėjame sumaištį ir susiskaldymą. Evangelija sako aiškiai: susiskaldžiusi karalystė pasmerkta pražūčiai. Normalu, kad turime skirtingų idėjų ir keliame klausimus. Tačiau sistemingas priešinimasis popiežiaus magisteriumui yra pavojingas. Jis susijęs su pačia ekleziologija, kitaip tariant, popiežiaus vienybės tarnyste. Kai esame kritiški, turime būti budrūs. Ne baikštus, bet budrūs“, – sakė prancūzų kardinolas.
Kardinolas F.-X. Bustillo taip pat paragino išeiti iš „sisteminio oponavimo“ logikos ir tada, kai kalbama apie pačią popiežiaus kelionę į Korsiką. Daug kartų žiniasklaidoje ji buvo priešinama gruodžio 7–8 dienos iškilmingam restauruotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymui, valstybinės reikšmės įvykiui. Pranciškus jau prieš keletą savaičių užsiminė, kad negalės vykti į Paryžių, o netrukus paaiškėjo ir priežastis – kardinolų konsistorija ir naujų kardinolų skyrimas.
„Negaliu suprasti kodėl, tai neatitinka tikrovės“ , – sakė su kardinolas F.-X. Bustillo komentuodamas spėliojimus, kad popiežiaus vizitas į Korsiką, o ne į Paryžių, liudija apie priešiškumą tarp popiežiaus ir Prancūzijos prezidento. Priešingai, rengdamas vizitą, pasak Ajačo vyskupo, jis bendravo su prezidentu, vyriausybės atstovais, Korsikos pareigūnais ir patvirtina, kad nesusidūrė su jokiomis kliūtimis. Sprendžiant įvairius su popiežiaus vizitu susijusius klausimus, kaip kad saugumo užtikrinimas, visada buvo bendraujama nuoširdžiai, geranoriškai, pagarbiai.
„Turime atsisakyti šios sisteminės opozicijos logikos. Mes palaikome gerus santykius, esame civilizuoti ir kartu dirbame žmonių labui“, – sakė kardinolas. užuot ieškojus sisteminio supriešinimo, Ajačo vyskupas paragino vertinti abu įvykius, nes jie susisieja ir sustiprina vienas kitą dabartiniu politiškai sudėtingu laiku. Iš pradžių Paryžiuje, centre, bus vėl atidaryta Dievo Motinos katedra. Tai bus visam kraštui ir net pasauliui svarbus įvykis. O po to į krašto periferiją atvyks popiežius. Abu įvykiai yra vienijantys ir ramdantys įkaitusias emocijas. Galima pridurti, kad prancūzų spauda rašo, jog Prancūzijos prezidentas taip pat atvyks į Korsiką pasveikinti popiežiaus. (RK / Vatican News)