Kard. L. Sako: jubiliejus yra unikalus drąsos ir pokyčio metas
„Viltis yra gilusis Jubiliejaus pagrindas. Guodžianti viltis ateina ne iš išorės, bet iš Viešpaties. Viltis viską stumia pirmyn, todėl turime palaikyti jos liepsną savyje ir nešti jos šviesą į susiskaldžiusio ir sužeisto pasaulio tamsą. Neturėtume painioti vilties su emociniu optimizmo jausmu dėl kokių nors gerų rezultatų, pasiektų gyvenimo sunkumuose. Viltis yra didelė antgamtinė dorybė, o tikėjimu grindžiama nuostata padeda gyventi su pasitikėjimu ir stabiliai“, – paaiškina kardinolas 2025 metų Jubiliejaus temai skirtame sielovadiniame laiške savo Bažnyčiai.
Jubiliejus yra tikėjimo ir dvasingumo metas, kurio šaknys glūdi Biblijoje ir kurio tikslas – tapti tyrais ir atkurti ryšį su Dievu, su kitais žmonėmis ir su kūrinija. Tokio pokyčio neįmanoma pasiekti, jei nestiprinsime pasitikėjimo Dievu ir neklausysime jo balso, melsdami Šventosios Dvasios, kuri mus veda ir nuopuolių, krizių nei nuovargio metu.
Pasak kardinolo, visų pirma patys ganytojai turi ištirti, ar yra ištikimi savajai misijai klausytis Šventosios Dvasios ir vesti žmones ten, kur Dievas kviečia. „Esame ganytojai tam, kad neštume Evangelijos džiaugsmą, Dievo meilę, jo gailestingumą ir atleidimą, o ne tam, kad tvarkytume Bažnyčios reikalus tarsi verslininkai“, – rašo jis.
Jubiliejus, tęsia Irako chaldėjų patriarchas, yra glaudžiai susijęs su atgailos ir susitaikymo temomis, nes tai vienintelis kelias pradėti naują etapą, atsikratyti skaudžios praeities, pradėti naują ir geresnį gyvenimą taikoje, džiaugsme, laimėje. Todėl turime drąsiai pripažinti priešiškumo, keršto, nuoskaudų jausmus savyje. Kaip Dievas atveria gailestingumo, malonės ir atleidimo duris tiems, kurie nuoširdžiai atgailauja, taip ir mes turime atleisti tiems, kurie mus nuskriaudė, ir prašyti atleidimo tų, kuriuos nuskriaudėme mes patys. Argi ne tam kviečia Šventųjų durų atidarymas Jubiliejaus pradžioje? Jubiliejus yra unikali proga, vedamiems Šventosios Dvasios, parodyti susitaikymo drąsą ir patirti iš jo kylantį džiaugsmą.
Kaip kalbėti apie viltį, ypač taikos viltį, kai kreipiamės į šeimas, kurių nariai žuvo per konfliktus, karus ir terorizmo aktus, į žmones, kurie neteko namų, turto ir darbo, gyvena pabėgėlių stovyklose, kuriose vyrauja baimė, skurdas, kuriose visko trūksta? Pasak irakiečio kardinolo, visi tikintieji – krikščionys, žydai, musulmonai – turi suprasti, kad Dievas nori gera visiems ir kad neteisingumas pasaulyje prieštarauja jo valiai. Kiekvienas tikintysis turi šalinti neteisingumo priežastis – nuo asmeninio godumo ar abejingumo atsisakymo iki harmonijos tarp tautų kūrimo. Tai yra Bažnyčios ir krikščionių pranašiškoji misija. Kad ji būtų išpildyta, kard. L. Sako ragino skirti laiko maldai ir liturgijai, o taip pat įsirašyti į savanorius ten, kur reikia papildomų rankų. Išsirengti į piligriminę kelionę, tarnauti vargšui ir ligoniui. Jubiliejaus programą, pasak kardinolo L. Sako, galima perteikti paties Kristaus žodžiais: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“ (žr. Lk 4, 18–19). (RK / Vatican News)
