Šv. Petro bazilika Šv. Petro bazilika 

Kun. A. Kazlauskas: peržengti Šventąsias duris – lyg įeiti į Kristaus gyvenimą

Netrukus Visuotinė Bažnyčia pradės švęsti Jubiliejinius 2025-uosius metus. Popiežius Pranciškus nusprendė šiems metams suteikti viltingą temą „Vilties piligrimai“. Įprastai piligrimai švęsti Jubiliejaus metų traukia į Romą. Apie tai, kaip Jubiliejaus metus galėsime švęsti Lietuvoje, pasikalbėjome su Lietuvos vyskupų konferencijos nacionaliniu delegatu 2025-ųjų m. jubiliejui kun. Artūru Kazlausku.

Netrukus prasidės Jubiliejiniai 2025-ieji metai. 2024 m. gruodžio 24 d. vakarą popiežius atvers Jubiliejaus duris Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Kada ir kaip Jubiliejinius metus pradėsime švęsti Lietuvoje?

Šventieji, arba Jubiliejaus, metai prasideda Viešpaties Užgimimo išvakarėse atidarant Šv. Petro bazilikos duris. Tai turbūt vienas ryškiausių mūsų Jubiliejinių metų ženklų. Atidaryti duris – tai iš esmės prisiminti, kad Kristus yra sakęs „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras“ (Jn 10, 9). Man atrodo, labai svarbi mintis apie vartų prasmę, įėjimą ir išėjimą. Įžengimas pro Šventąsias duris – tai apeiga, kuri bus Jubiliejinių metų ženklas, atlaidų patirtis. Tai turi priminti krikščioniškosios egzistencijos esmę – mes esame Dieve, o ne Dievo išorėje, todėl pereiti per šiuos vartus – tai lyg įeiti į Kristaus gyvenimą, tai yra priimti visą Kristaus būtį ir ja persiimti. Juk tai ir reiškia būti krikščioniu – būti Kristuje, nauju kūriniu, būti naujo dangaus ir naujos žemės pranašu, kuris ir yra vilties piligrimystės esencija.

Popiežius atidaro visam pasauliui štai šituos vartus ir pakviečia į vilties piligrimystę, tačiau daugybė žmonių negalės atvykti į Romą, kuri yra mūsų Jubiliejinių metų centras. Todėl visos pasaulio vyskupijos gruodžio 29 dieną drauge su vyskupu rinksis į katedras, kad galėtų pradėti Jubiliejinius metus.

Ką reiškia „švęsti“ Jubiliejinius metus ir kodėl tai svarbu?

Jubiliejaus metus pirmą kartą Bažnyčia paskelbė 1300 m. Tai buvo iš esmės kelionė į Romą. Jei žiūrime į nuostatas, kaip laimėti Jubiliejinius atlaidus, tai visada buvo piligrimystė į Romą. Esame kviečiami keliauti į Romą, nes tai yra kelias į Katalikų Bažnyčios centrą prie apaštalų kapų, kurie yra mūsų Bažnyčios pradininkai, jie perduoda mums Kristaus žinią, jie yra prisikėlimo liudininkai. Keliaujame prie jų kapų, kad persiimtume jų tikėjimu ir meile. Apaštalų kapai mums yra labai svarbūs. Apaštalai išpažino Jėzaus pergalę ir prisikėlimą ne tik visu savo gyvenimu, bet ir mirtimi. Šv. Petras buvo nukryžiuotas žemyn galva, šv. Paulius – nukirsdintas. Jie išpažįsta, kad Jėzus yra rimtas reikalas pasauliui. 

Keliaujame prie jų kapų pasakyti, kad Jėzus yra rimtas reikalas mano gyvenime. Popiežius šiuos Jubiliejaus metus vadina vilties , arba vilties piligrimų, metais. Tai reiškia, kad turime persiimti ta viltimi, kuri yra Kristus, ir suvokti, kas yra viltis iš esmės. Švęsti Jubiliejinius 2025-uosius metus – tai tapti vilties piligrimais, prisilietus prie apaštalų kapaviečių, nes jie visą viltį buvo sudėję į Jėzų, jie yra išpažinėjai, kad Kristus yra mūsų viltis. Turime išmokti šią žinią, kas yra viltis.  Taigi vienas svarbiausių dalykų, kaip švęsti Jubiliejinius metus, yra piligrimystė į Romą – atnaujinti savo viltį, atnaujinti savo tikėjimą iš tų šaltinių, kurie yra apaštalų kapavietės.

Antrasis dalykas – keliauti į bet kurią kitą Jubiliejaus bažnyčią kartu su piligrimais, kartu su kitais. Piligrimystė gali būti ir vienatvėje, bet keliauti vienam yra labai rizikinga, nes tu gali pražiopsoti Viešpaties buvimą šalia, nes Viešpaties buvimas šalia yra per brolius ir seseris, kad ir kokie jie būtų. Jie ne visą laiką mums patrauklūs, ne visada labai mieli, ne visada tie, su kuriais norėtume keliauti, arba ne tie, kurie turėjo keliauti, bet jie yra Jėzaus ženklai ir mes susiformuoti kaip vilties piligrimai galime tik keliaudami vieni su kitais. Lietuvoje turėsime 19 jubiliejinių bažnyčių.

Dar kitas būdas švęsti Jubiliejinius metus – tai tiesiog lankyti šventoves. Piligrimystės nėra religinis turizmas, kuris šiandien labai išplitęs. Piligrimystė vyksta su malda. Aš bendrauju ir su Dievu, ne tik su broliais ir seserimis, keliaujančiais su manimi.

Galiausiai labai svarbus dalykas – daryti gailestingumo darbus. Popiežius Pranciškus mums primena 14 žymiausių gerų darbų – 7 kūnui ir 7 sielai. Geri darbai reiškia atsigręžti į kitą, nes tai reiškia atsigręži į Kristų.

Popiežius labai gerai prisimena ir žmones, kurie negalės nukeliauti į jokią šventovę, pavyzdžiui, jie sėdi kalėjime, guli lovoje ar slaugo gulinčiuosius lovoje arba, pavyzdžiui, kontempliatyvūs broliai ir seserys, kurie negalės išvykti į jokias piligrimystes dėl tos priežasties, kad pasirinko neiškeliauti. Popiežius sako, kad šie žmonės dalyvaus Jubiliejiniuose metuose per transliuojamas liturgijas iš Šv. Petro bazilikos ir kitų jubiliejinių šventovių. Jie irgi bus Jubiliejaus dalyviai, jie irgi bus vilties piligrimai ir išgyvens tą kvietimą ir piligrimystės dvasią. Štai šitaip gyvensim visus Jubiliejaus metus.

„Vilties piligrimais“ teks būti ne vienerius metus, bet visą gyvenimą. Ką patirti, pažinti, atrasti ar nuveikti asmeniškai linkite žmonėms Jubiliejiniais 2025-aisiais metais, kad šie metai neliktų užmarštyje, bet pasitarnautų ir ateityje?

Vyskupai išleido piligrimo pasus, kurie galės būti pasiimami į visas piligrimystes. Kiekvienoje jubiliejinėje šventovėje bus galima užsidėti antspaudą, kad jis ženklintų, jog aš tikrai kažkur buvau. 

Bet dar reikšmingesnis dalykas būtų keltis nuo sofos ir autis žygio batus. Aš kažkada susižavėjau popiežiaus Pranciškaus šūkiu jaunimui Krokuvoje Jaunimo dienų metu ir man atrodo tai yra viso gyvenimo emblema, nes mes per daug įsipatoginę. Norėčiau, jog iš tiesų patirtume, kad gyvename, patirtume gyvenimo pulsą ir kad gyvenimas nėra tik gyvenimėlis, bet vertybė, dovana iš Dievo rankų.

Manau, kad Jubiliejinių metų uždavinys, ko labai linkime, kad ateitų taikos metas tiek Šventojoje Žemėje, tiek Ukrainoje ir kitose konfliktinėse vietose. Tai būtų geriausia, ką Jubiliejus atneštų pasauliui.

Tačiau labai reikšminga suvokti Kristaus svarbą mano konkrečiame gyvenime. Krikščionis be asmeninio santykio su Kristumi tiesiog negali būti krikščioniu. Aš turiu Jį pažinti ir aš turiu su Juo eiti kasdien. Kristus yra mano viltis, todėl turime atnaujinti arba surasti asmeninį santykį su Juo. Tai didelis uždavinys. Kristų iš naujo reikia atrasti ir kunigams, ir man asmeniškai, visiems. Jei Jubiliejiniais metais pavyktų padaryti taip, kad Jėzus tikrai būtų svarbiausias mano gyvenimo asmuo, tuomet Jubiliejaus lūkesčiai būtų viršyti.

(Donata Špokaitė / Vatican News)

Kun. Artūras Kazlauskas (asm. arch. nuotrauka)
Kun. Artūras Kazlauskas (asm. arch. nuotrauka)
2024 gruodžio 10, 09:53