Saleziečiai Amerikoje rengia Pasaulinį misijų kongresą
Prieš šį didelį susitikimą yra suplanuoti keli virtualūs seminarai, kurių temos ir diskusijos padės pasirengti pasauliniam susitikimui. Seminarus rengia Ekvadoro saleziečių politechnikos universiteto ir Argentinos saleziečių universiteto komandos.
Pirmasis „Parengiamasis pokalbis“ įvyko lapkričio 14 dieną. Jo metu buvo pristatytas 2025 metų misijų kongresas ir istorijų bei nuotraukų rinkinys apie saleziečių misijas Argentinoje. Gruodžio 5 dieną numatytas antrasis virtualus seminaras „Saleziečių evangelizavimo šaknys ir pagrindai“.
2025 vasario 13 dieną įvyks trečiasis virtualus seminaras, kuris yra skirtas 2020 metų popiežiaus Pranciškaus posinodinio paraginimo Querida Amazonia temoms.
2025 kovo 27-ąją įvyks ketvirtasis ir paskutinis „Parengiamasis pokalbis“, kuris bus skirtas jaunimo Amazonijos regione temoms.
Pats Pasaulinis saleziečių misijų kongresas įvyks 2025 metų gegužės 19–22 dienomis Pilare, Buenos Airių provincijoje, Argentinoje.
Kaip gerai žinoma, vienas iš saleziečių prioritetų yra jaunuolių ugdymas, kuris suprantamas labai praktiškai. Saleziečių misionieriai, kaip ir kiti katalikų misionieriai, skelbia Dangaus Karalystę. Tačiau, sekdami šv. Jono Bosko pėdomis, savo misijų vietose jie steigė profesijų ir amatų mokyklas, kad suteiktų jaunuoliams, vaikinams ir merginoms, pagrindą po kojomis ir kad jie galėtų prisidėti prie bendro gėrio kūrimo. Šiandien galėtume pasakyti – prie integralaus vystymosi.
Nuo seno saleziečiai praktikuoja „prevencinį ugdymo metodą“. 1877 metais šv. Jonas Boskas rašė, kad jaunimo ugdyme naudojamos dvi sistemos – baudžiamoji ir prevencinė. Baudžiamoji sistema ieško pažeidėjų ir juos baudžia. Ir nors bausmė gali būti tikrai pelnyta, nors baudžiamoji sistema gali užkirsti kelią netvarkai, pačius prasižengusius ar nusikaltusius vargu ar pataisys, blaiviai pastebėjo jis.
Priešinga, anot šv. J. Bosko, yra prevencinė sistema. Ją sudaro mokinių supažindinimas su mokyklos nurodymais ir taisyklėmis, o po to atidi direktoriaus ir jo padėjėjų priežiūra, kurie, kaip mylintys tėvai, kalba, visada pataria ir su meile pataiso, kad, tam tikra prasme, mokiniams taptų neįmanoma padaryti klaidų. Prevencinė sistema yra pagrįsta protu, tikėjimu ir meilumu. Ugdytojas, pasak šventojo, turi kalbėti „širdies kalba“, o laimėjęs mokinio širdį, pelnęs jo pasitikėjimą, patarti, pataisyti ir kreipti taip, kad jis paaugęs galėtų imtis atsakingų pareigų valstybės tarnyboje ar prekyboje. Žinoma, pedagogika nuo to XIX amžiaus labai pasikeitė, kaip ir pats pasaulis, bet esminė šv. Jono Bosko įžvalga remtis „prevencine sistema“, o ne „represine“, bei „kalbėti širdies kalba“, puikiai suprantama ir šiandien. (RK / Vatican News)
