Švedijos Bažnyčių taryba kviečia švęsti Ekumeninius metus
Švedijos Bažnyčių tarybą sudaro 27 narės ir 3 stebėtojos. Tarp narių – didelės ir istorinės krašto bendruomenės, visų pirma švedų, liuteronai. Kitos bendruomenės yra mažos ir sąlyginai naujos, kaip kad Latvijos ar Estijos Liuteronų Bažnyčių, kurių istorinį branduolį sudaro tūkstančiai 1944 metais iš šių Baltijos valstybių pabėgusių šeimų. Į Švedijos Bažnyčių tarybą pakviestos ir naujos bendruomenės, kurias sudaro per pastaruosius 30 metų į šalį atvykę migrantai krikščionys.
Ekumeninius 2025 metus švęs ir Katalikų Bažnyčia, kuri taip pat priklauso Švedijos Bažnyčių tarybai. 1925 metais katalikų Stokholmo konferencijoje nebuvo dėl dviejų priežasčių, kurios šiandienos tikinčiajam gali pasirodyti mažai suprantamos ir jau vien tuo rodo, koks ilgas ekumenizmo kelias nueitas.
Pirma, taip nutiko dėl Katalikų Bažnyčios, išskyrus pavienius ganytojus, neigiamo požiūrio į ekumenizmą XX amžiaus pirmojoje pusėje. Šiai nuostatai pasikeisti prireikė nemažai metų, kol Vatikano II Susirinkime ir vėlesniame popiežių mokyme ekumenizmas pripažintas ne tik teigiamu, bet ir būtinu Bažnyčių tarpusavio santykių principu. Antra vertus, dėl konfesinių kovų 1617 metais švedams buvo uždrausta, grasinant mirties bausme, kuri po kelių dešimtmečių pakeista tremtimi, tapti katalikais, iki tol veikusios katalikiškos struktūros buvo uždarytos. Tik nuo 1873 metų Švedijos piliečiai vėl galėjo panorėję tapti katalikais ir jiems nebuvo taikomos didelės bausmės, o paskutinės diskriminacinės normos, pavyzdžiui, draudimas tapti mokytojais, pašalintos tik 1951 metais. Pašalinti ribojimai sudarė sąlygas 1953 metais įsteigti savarankišką Stokholmo vyskupiją. Ilgą laiką jai vadovavo ganytojai misionieriai, nes švedų tarpe nebuvo tokiai atsakomybei pasirengusių dvasininkų.
Dėl minėtų draudimų ir bausmių katalikų bendruomenė Švedijoje buvo maža – tai užsienio valstybių atstovybių darbuotojai, verslo reikalais atvykę asmenys. 1880 metais užregistruota mažiau nei 1000 katalikų, po dvidešimties metų – apie 2500. Ši bendruomenė išaugo dėl migracijos – XX amžiaus antrojoje pusėje atvyko nemažai katalikų iš Lotynų Amerikos, o pačioje pabaigoje – iš Rytų Europos. Per pastaruosius keliolika metų į Švediją atvyko didelis skaičius rytų apeigų katalikų iš karo apimtų Artimųjų Rytų valstybių.
Švedijos Bažnyčių taryba Ekumeninius 2025 metus, kuriais pirmiausia minima 1925 metų ekumeninė konferencija, sieja su dviem kitomis svarbiomis temomis mūsų dienomis: Nikėjos Susirinkimo jubiliejumi ir taika.
Stokholmo konferencijoje, praėjus vos keliems metams nuo I Pasaulinio karo pabaigos, nemažai kalbėta apie taiką. Pabrėžta, kad Bažnyčių tarpusavio taika remia bendrą taiką. Galima pridurti, kad liuteronų arkivyskupui Nathanui Söderblomui 1930 metais suteikta Nobelio taikos premija.
Stokholmo konferencijos metai sutapo su Nikėjos Susirinkimo 1600 metų sukaktimi, o šiemet, po 100 metų, minima jo 1700 metų sukaktis. 325 metais įvykusio Nikėjos Susirinkimo tėvai suformulavo krikščioniško tikėjimo išpažinimą (Credo), kuriuo dalijasi visos Bažnyčios. Minint šią sukaktį 2025 metais planuojamos įvairios svarbios ekumeninės iniciatyvos visame pasaulyje. Katalikų Bažnyčia, kaip daug kalbėta šiomis dienomis, 2025 metais švenčia Jubiliejų, kuris puikiai dera su kitais minėjimais, nenustelbia ir nenustumia jų į antrą planą, bet sustiprina jų žinią. (RK / Vatican News)
