Lurdo Švč. M. Marijos ir Pasaulinės ligonių dienos minėjimas

Kasmet šiai dienai popiežiai skiria specialią žinią, kuria kreipiasi į ligonius, į jų šeimos narius, į dirbančiuosius sveikatos apsaugos srityje. Joje primenama, kad ir ligos etapas gali būti prasmingas bei vaisingas. 1984 metų vasario 11 dieną Jonas Paulius II paskelbė Apaštališkąjį laišką Salvifici Doloris apie krikščioniškąją žmogiškosios kančios prasmę. Norime priminti kelias šio svarbaus teksto įžvalgas.

„Kadangi vienu ar kitu būdu žemiškajame gyvenime žmogus žengia kančios keliu, Bažnyčia visais laikais – o ypač Atpirkimo metais – turėtų sutikti žmogų būtent šiame kelyje. Gimusi iš Atpirkimo slėpinio, slypinčio Kristaus Kryžiuje, ji ji privalo ieškoti susitikimo su žmogumi visų pirma jo kančios kelyje. Šiame susitikime žmogus tampa „Bažnyčios keliu”; ir šis kelias – vienas iš svarbiausiųjų jos kelių“, – priminė jame popiežius.

„Akivaizdu, kad skausmas, ypač fizinis, yra plačiai paplitęs ir gyvūnų pasaulyje. Tačiau tik kenčiantis žmogus suvokia savo kančią ir kelia klausimą „Kodėl?”; jeigu neranda jo tenkinančio atsakymo, jis, kaip žmogus, kenčia dar labiau. Tai sunkus klausimas, lygiai kaip ir kitas jam artimas klausimas apie blogį. Kodėl egzistuoja blogis? Kodėl jis yra pasaulyje? Kai keliame tokį klausimą, visuomet, bent jau tam tikra prasme, klausiame ir apie kančią. [...] Norėdami rasti teisingą atsakymą į kančios klausimą „Kodėl“, turime pažvelgti į dieviškosios meilės apreiškimą, galutinį viso ko, kas egzistuoja, prasmės šaltinį. Meilė taip pat yra giliausias, kančios, visuomet išliekančios slėpiniu, prasmės šaltinis: mes žinome, jog mūsų paaiškinimai yra nepakankami ir neadekvatūs. Jeigu sugebame suvokti dieviškosios meilės didybę, Kristus mums leidžia prisiliesti prie kančios slėpinio ir rasti atsakymą į klausimą „Kodėl“. [...] Per šimtmečius iš kartos į kartą buvo pastebėta, jog kančioje glūdi ypatinga galia ir malonė, vidujai patraukianti žmogų prie Kristaus. Daugelis šventųjų, tokie kaip šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Ignacas Lojola, šios malonės padedami išgyveno gilų atsivertimą. Toks atsivertimas ne tik atskleidžia žmogui išganingąją kančios prasmę, bet visų tas žmogus tampa visiškai nauju asmeniu. Jam atsiskleidžia tarsi visiškai naujas jo gyvenimo bei pašaukimo matmuo. Tai savitai patvirtina dvasinę didybę, kuri visiškai neprilygstamu būdu pranoksta žmogaus kūną. Kai šis kūnas sunkiai serga, yra visiškai neįgalus, o žmogus beveik nebegali gyventi ir veikti, akivaizdžiau iškyla vidinė branda bei dvasinė didybė kaip jaudinanti pamoka sveikiesiems“, – rašė šv. Jonas Paulius II.

Galime priminti, kad paskutinioji šv. Jono Pauliaus II, jau sunkiai sergančio, kelionė – 2004 metais – įvyko būtent į Lurdą. Vizito Lurde pradžioje Jonas Paulius II kreipėsi į kitus ligonius tokiais žodžiais:

„Esu čia su jumis, brangūs broliai ir seserys, kaip piligrimas pas Mergelę. Jūsų maldos ir viltys yra ir mano maldos ir viltys. Dalijuosi su jumis fizinės kančios pažymėtu gyvenimo tarpsniu, kuris nuostabiame Dievo plane dėl to nėra mažiau vaisingas. Kartu su jumis meldžiuosi už tuos, kurie save patikėjo mūsų maldai. Savo apaštalinėje tarnystėje visada pasitikėjau kenčiančiųjų malda, auka ir pasiaukojimu. Jus prašau kartu su manimi šioje piligrimystėje atnešti Dievui, užtariant Mergelei Marijai, visus Bažnyčios ir pasaulio maldavimus.“

„„Viltis neapgauna“ (Rom 5, 5) ir stiprina mus išmėginimuose“, – šiemetinei Pasaulinei ligonių dienai, švenčiamai 33-iajį kartą, skirtoje žinioje rašo popiežius Pranciškus, pakvietęs apmąstyti Dievo buvimą šalia kenčiančiųjų, ypač trimis būdingais aspektais: per susitikimą, dovaną ir dalijimąsi.

„Ligos metu labai raiškiai pajuntame esą trapūs kūriniai fizine, psichologine ir dvasine prasme, kita vertus, patiriame Dievo, kuris per Jėzų dalijasi mūsų kančia, artumą bei užuojautą. Jis mūsų nepalieka ir dažnai nustebina dovanodamas ištvermę, kurios niekada nemanėme turį ir kurios patys nebūtume atradę.

Tuomet liga tampa proga patirti perkeičiantį susitikimą, rasti nepajudinamą uolą, prie kurios galime prisišlieti, kad atlaikytume gyvenimo audras: tai patirtis, kuri, nors reikalauja aukos, bet padaro mus stipresniais, nes geriau suvokiame, jog nesame vieni. Štai kodėl sakoma, kad skausme visada glūdi išganymo slėpinys, nes skausmas leidžia artimai ir realiai patirti iš Dievo kylančią paguodą“, – pažymi Pranciškus.

Lurdo Švč. Mergelės Marijos liturginis minėjimas, suprantama, yra ypatinga diena pačiame Lurde, į kurį šia proga atvyksta tūkstančiai piligrimų, tačiau, žinoma, apeigas prie garsiosios M. Marijos pasirodymo grotos ar Šv. Pijaus X bazilikoje galima stebėti ir nuotoliniu būdu. (RK / Vatican News)