Būsima šventoji motina V. M. Poloni ISM
Šviesaus atminimo kardinolas Angelo Amato, kuris 2008 m. garbingąją Dievo tarnaitę Vincentą paskelbė palaimintąja per Veronos stadione vykusias apeigas, tą kartą pasidžiaugė matydamas stadioną paverstą bažnyčia. Jis sakė, kad tai labai tinka, nes šventieji yra Bažnyčios atletai, o palaimintoji Vincenta – šventumo čempionė.
Pirmoji Vincentos šventumo mokykla buvo tėvų šeima, kurioje ji įsisavino tikėjimo, maldos ir darbštumo prasmę. Antroji – sunkių ligonių ir senelių slaugos namai-ligoninė Pio Ricovero cittadino, kurioje atsiskleidė pašaukimas besąlygiškai išsižadėti gyvenimo vardan ligonių, kuriuose pal. Vincenta matė kenčiantį Kristų.
Jaunos moters tarnystę ligoniams ir tolesnius gyvenimo apsisprendimus dvasiškai lydėjo kitas garsus palaimintasis iš Veronos, vokiečių kilmės kun. Karolis Steebas (1773–1865), slaugių mokyklos toje pačioje Pio Ricovero cittadino ligoninėje steigėjas. Būtent jo remiama Vincenta ir trys jos bendramintės, pasiryžusios pasišvęsti Viešpačiui tarnystėje ligoniams, senoliams ir betėviams vaikams, davė pradžią Gailestingumo seserų kongregacijai.
Bėgant metams keturių moterų, pasiaukojusių dosniai liudyti neturtą, branduolys išaugo iki trylikos. Gavusios civilinius ir kanoninius leidimus, įsigijusios namą, 1848 metais visos kartu su steigėja davė vienuolinius neturto, skaistumo ir paklusnumo įžadus.
„Vargstantieji yra mūsų šeimininkai: juos mylėkime ir jiems tarnaukime tarsi pačiam Jėzui Kristui tarnautume“, – yra testamentiniai būsimos šventosios Vincentos Marijos Poloni žodžiai. Naujas šviesos ir meilės šaltinis ištryško Veronoje, šventųjų ir palaimintųjų mieste, pažymima oficialioje būsimos šventosios biografijoje Šventųjų skelbimo dikasterijos portale.
Garsas apie Gailestingumo seserų kongregacijos darbus pasklido į kitus Italijos miestus, motina Vincenta vadovavo vienuolijai penkiolika metų iki mirties, per paskutines žemiškojo gyvenimo dienas ją lydėjo jos ir kongregacijos dvasios tėvas pal. kun. K. Steebas. Gailestingumo seserų kongregacijos vyresnioji ir steigėja mirė 1855 m. lapkričio 11 d.
Būsimos šventosios palikimas kongregacijos seserims, Veronos vyskupijai ir visiems krikščionims: per susitapatinimą su Kristumi siekti šventumo visomis artimo meilės darbų suteikiamomis galimybėmis. Palaimintoji, pasak kardinolo A. Amato, yra nepaprasta sekimo Kristumi liudytoja. Be pamatinių krikščioniškojo gyvenimo dorybių, ji pasižymėjo kitomis specifinėmis ir konkrečiomis dorybėmis, būdingomis jos įsteigtam vienuolynui: nuolankumo, paprastumo ir meilės dorybėmis, kurios yra Gailestingumo seserų dvasingumą sudaranti dorybių trejybė. Pal. Vincenta, kuri sekė Jėzumi, geruoju samariečiu, ir dabar yra nenykstančios krikščioniškos artimo meilės pavyzdys, o šventumo garsas, lydėjęs ją gyvenime, ne tik nenutrūko po mirties, o nuskambėjo dar aiškiau. (SAK/Vatican News)
