Kankinės seserys kotrynietės bus skelbiamos palaimintosiomis
Naktį iš sausio 21 į 22 d. sovietai užėmė Alenštainą (dabartinį Olštyną). Tuo metu daug miesto ligoninės pacientų buvo geležinkelio stotyje ir laukė evakuacijos. Su paskutine grupe pacientų, kurie dėl apšaudymo nebegalėjo palikti ligoninės, liko 20 seserų kotryniečių. Visos prisiglaudė rūsyje, tačiau jas surado ligoninę plėšę rusų kareiviai. Prasidėjo žiaurus beginklių žmonių mušimas, prievartavimas ir žudymas. Sesuo Kristupa Klomfass buvo nužudyta gindamasi nuo išprievartavimo. Tą pačią dieną žuvo ir sesuo Liberija Domnick, buvusi su sergančiais vaikais, stotyje laukusiais evakuacijos. Vaikai verkė iš bado ir troškulio. Mėgindama gauti jiems maisto ir vandens, sesuo išėjo į lauką ir buvo nušauta. Ligoninėje likusios seserys Tiburcija Mischke, Mauricija Margenfeld ir Leonija Mueller buvo rusų kareivių brutaliai sumuštos ir išprievartautos, o vėliau įkalintos ir deportuotos į SSRS gilumą. Sesuo Leonija Mueller mirė pakeliui į gulagą. Seserys Mauricija Margenfeld ir Tiburcija Mischke mirė 1945 m. Tulos lageryje.
Rastenburge (dab. Kentšine) katalikai sudarė mažumą, tad čia dirbo tik dvi seserys kotrynietės – Sekundina Rautenberg ir Adelgarda Bönigk. Jos teikė ambulatorinę priežiūrą, rūpinosi vaikų ir jaunimo ugdymu. Kai artėjant sovietų armijai 1945 m. sausio mėnesį prasidėjo evakuacija, seserys nusprendė likti su labiausiai pažeidžiamais žmonėmis. Sausio 27 d. rytą į Rastenburgą įžengė sovietų kariuomenė. Seserys buvo sulaikytos ir įkalintos. Jos buvo mušamos ir kankinamos. Abi buvo nužudytos automobilio tempiamos miesto gatvėmis.
Hailsbergo (dab. Varmijos Lidzbarkas) vienuolyne gyveno 25 seserys kotrynietės, kurios 1945 m. pradžioje priglaudė daugiau kaip 100 pabėgėlių, daugiausia moterų ir vaikų. Vasario 2 d. Raudonosios armijos kariai vienuolyne įsirengė laikiną štabą. Po vakarienės girti kareiviai ėmė priekabiauti prie seserų. Kai kurioms pavyko pasislėpti, trys seserys – Aniceta Skibowska, Gebharda Schroeter ir Sabinella Angrick – mėgino pasipriešinti prievartavimui ir buvo nušautos.
1945 m. vasario 15 d. į Vormdito (Ornetos) miestelį įžengė Raudonoji armija. Plaučių ligų klinikoje po evakuacijos dar buvo likę maždaug 70 ligonių, per silpnų bėgti. Su jais liko ir tuberkulioze sirgusios trys seserys kotrynietės – Bona Pestka, Gunhilda Steffen ir Rolanda Abraham. Ligoniai kartu su seserimis slėpėsi rūsyje. Trys sergančios seserys buvo kankinamos, prievartaujamos ir mušamos. Sesuo Bona mirė 1945 m. gegužės 1 d., sesuo Gunhilda – gegužės 30 d., o sesuo Rolanda – birželio 25 d.
1945 m. kovo pabaigoje sovietai užėmė Gdanską, ėmė plėšti, prievartauti ir žudyti vietos gyventojus. Mieste tuo metu buvo kotrynietė sesuo Karitina Fahl. Žiauriai rusų karių sumušta ji mirė 1945 m. birželio 5 d.
Sesuo Ksavera Rohvedder dirbo Gutštato (dab. Dobre Miasto) ligoninėje. Sulaukusi karo pabaigos, 1945 m. lapkričio 27 d. ji keliavo traukiniu vakarų kryptimi su kitais iš Rytprūsių išvaromais vokiečiais. Ją žiauriai sumušė ir nužudė rusų kareiviai. Sesers kūnas buvo išmestas iš važiuojančio traukinio.
2024 m. kovo 14 d. popiežius Pranciškus patvirtino dekretą dėl sesers Kristupos Klomfass ir 14 kitų seserų kankinystės. Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais žuvo arba buvo nužudytos 102 seserų kotryniečių kongregacijos narės. Tikėtina, kad dauguma jų mirė kaip kankinės, tačiau trūksta konkrečių įrodymų, nėra nei liudininkų, nei dokumentų. Nepaprastai kruopštaus darbo dėka pavyko surinkti medžiagą šių penkiolikos seserų beatifikacijai. (jm / Vatican News)
