Prašykite atleidimo ir tiems, kurie jo prašyti nepajėgia

Laimei, galime „perjungti pavarą“ ir pakeisti kursą. Bažnyčia moko, kad Viešpats visada atleidžia tam, kuris kreipiasi į jį, atgailauja ir nuoširdžiai stengiasi ieškoti jo valios. Kai kas pasakys – lengva. Iš tikrųjų taip nėra. Jei pasaulyje egzistuoja išties sudėtingas dalykas, tai yra prašyti atleidimo ir atleisti. Ne be reikalo kardinolo Carlo Maria Martini (1927–2012), 1979–2002 metais buvusio Milano arkivyskupo maldoje prašoma atleidimo ne tik sau, bet visiems, kurie neturi jėgų ir drąsos jo prašyti.

Adoruodami kryžių, mūsų išganymo ženklą,
nuolankiai prašykime atleidimo sau,
už kaltes, kuriomis susitepėme.
Meldžiame atleidimo ir visų čia nesančiųjų vardu,
kurie nemoka prašyti Viešpaties atleidimo už savo kaltes.
Meldžiame atleidimo visos žmonijos vardu,
už visą blogį, kurį žmogus sukėlė žmogui,
už visą blogį, kurį žmogus įvykdė prieš Dievo Sūnų, Išganytoją Jėzų,
pranašą, kuris nešė meilės žodžius.
Patikėkime savo gyvenimą į Nukryžiuotojo rankas,
kad jis, gerasis Atpirkėjas, atpirktų ir išgelbėtų pasaulį,
atpirktų ir išgelbėtų mūsų gyvenimus savo atleidimo paguoda.

(DŽ/Avvenire)