Armėnų kankinys bus skelbiamas šventuoju
Jis gimė 1869 metų balandžio 19 d. Mardine, dabartinėje Turkijoje, netoli Sirijos. Tuo metu šis regionas buvo Osmanų imperijos dalis. Visoje jos teritorijoje išsibarstę armėnai buvo svarbi imperijos etninė ir religinė mažuma, kuriai XX amžiaus pradžioje priklausė apie pustrečio tūkstančio bažnyčių, puspenkto šimto vienuolynų ir kone du tūkstančiai mokyklų. Daugiausia armėnų priklausė Apaštalinei Armėnų Bažnyčiai, likę – katalikų ir protestantų bendruomenėms.
Svarbiausi pal. Ignaco Malojano biografiniai faktai taip pat atspindi tuometinių armėnų bendruomenių ir religinių židinių sklaidą. Iš Mardino būsimasis arkivyskupas, vos keturiolikos metų, buvo pasiųstas į Libaną, į Kilikijos armėnų katalikų patriarchato vienuolyno mokyklą Bzomaro kaime. Ji, beje, veikia iki pat šių dienų, joje susiformavo ne vienas žinomas armėnų katalikų dvasininkas ar pasaulietis. Bzomare Ignacas Malojanas 1896 metais gavo kunigystės šventimus, o dar kitais metais išvyko į Egiptą, kur darbavosi tarp armėnų katalikų tikinčiųjų Aleksandrijos ir Kairo miestuose ir pelnė labai uolaus ir pavyzdingo kunigo reputaciją, beje, sugebėjo rasti laiko ir rimtoms Šventojo Rašto studijoms hebrajų kalba. 1904 metais patriarchas Boghosas Bedrosas XII gabų kunigą paskyrė savo asmeniniu sekretoriumi. 1911 metais Ignacas Malojanas buvo paskirtas gimtojo Mardino arkivyskupu, vyskupo šventimus priėmė Romoje.
I Pasaulinio karo kontekste armėnų mažuma buvo pavadinta imperijos priešu, buvo suplanuota jų masinė tremtis, kuri, kaip plačiai pripažįstama, tapo pirmuoju XX amžiaus genocidu. Nors arkivyskupas I. Malojanas iki tol palaikė pagarbius ir gerus santykius su valdžia, dėl bendro priešiškumo buvo suimtas kartu su keliolika kitų dvasininkų ir šešiais šimtais tikinčiųjų. Vietos policijos vadas, vardu Madmouhas Bey, armėnus apkaltino sąmokslu prieš valstybę, o arkivyskupą tardė, kur jis esą slepiąs ginklus. Ganytojas tai paneigė, sakydamas, kad visada buvo lojalus savo valstybei. Teismas iš anksto nulemtame nuosprendyje paskyrė arkivyskupui mirties bausmę. Liudininkų – turkų ir armėnų – apsuptyje minėtasis policijos vadas sumuštam ir kankintam ganytojui pareiškė, kad jis gali išgelbėti savo gyvybę, jei priims islamą. Bet Išpažinėjas, kaip cituota, tvirtai pareiškė, jog verčiau „bus pašlovintas savo Viešpaties ir savo Dievo kryžiumi“, bet tikėjimo neišsižadės. Ūmaus pykčio pagautas pareigūnas išsitraukė pistoletą ir prie visų akių paleido mirtiną šūvį į ganytoją.
Garsas apie herojišką kankinį plačiai pasklido tarp armėnų, 2001 spalio 7-ąją Jonas Paulius II Ignacą Malojaną paskelbė palaimintuoju, o po artimiausios kardinolų konsistorijos turėtų paaiškėti ir jo kanonizacijos data. (RK / Vatican News)
