Dialogas su Kinija: reikia kantrybės
Bernd Hagenkord SJ ir Sergio Centofanti
Jau prieš kurį laiką buvo užmegzti Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos atstovų kontaktai, kuriais norima konstruktyviai ir be konfliktų išspręsti kai kurias Bažnyčios problemas, visų pirma vyskupų skyrimo klausimą. Siekiama pradėti visiems naudingą bendradarbiavimą, be pretenzijos tuoj pat, kaip burtininko lazdele, pašalinti visus sunkumus.
Šia prasme buvo labai naudingas Valstybės sekretoriaus kard. Pietro Parolino interviu italų dienraščiui „La Stampa“, kuriame atsakydamas į žurnalisto klausimus, ji be kita ko pasakė: „Kaip gerai žinoma, prasidėjus ‘Naujosios Kinijos’ laikams Bažnyčia toje šalyje patyrė daug sunkumų ir jai teko daug kentėti. Tačiau praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje užsimezgė permainingi ir nepastovūs Šventojo Sosto ir Liaudies Kinijos atstovų kontaktai. Šventasis Sostas visada laikėsi pastoracinės prieigos, siekdamas įveikti prieštaravimus ir visada būti pasiruošęs pagarbiam ir konstruktyviam dialogui su civiline valdžia. Popiežius Benediktas XVI tokia dialogo dvasia 2007 m. Laiške Kinijos katalikams rašė: ‘Neįmanoma pasiekti esamų problemų sprendimo nuolatinio konflikto su teisėta valdžia sąlygomis’ (n. 4). Pranciškaus pontifikato metais derybos vyksta laikantis konstruktyvaus atvirumo dialogui ir ištikimybės tikrajai Bažnyčios Tradicijai“.
Kinijoje įsivyravus naujam komunistų politiniam režimui, po Mao Dzedongo revoliucijos – kuria siekta masių išvadavimo iš Vakarų valdžios, skurdo, neraštingumo, senų valdančiųjų klasių priespaudos, bet taip pat ir iš Dievo ir religijos – prasidėjo labai sudėtinga istorinė fazė, kurios metu tikintieji ir ganytojai patyrė labai daug kančių. Vėliau, devintajame dešimtmetyje, Kinijoje kai kas pradėjo keistis. Žinoma, ideologija neišnyko ir pastaruoju metu netgi pastebimi jos tam tikro sugriežtėjimo ženklai, ypač tarp pareigūnų, atsakingų už saugumą ir socialinio bei kultūrinio gyvenimo priežiūrą. Tačiau tai galbūt galima suprasti kaip norą įvesti daugiau tvarkos staigiame ekonomikos augime, kuris, viena vertus, sukūrė daugiau gerbūvio, naujas galimybes ir naujas erdves, kuriose gali laisviau pasireikšti visiems pasaulio gyventojams bendri siekiai, bet antra vertus, toks augimas atnešė ir nemažai pasimetimo, darbininkų socialinės atskirties, pasiturinčiųjų korupcijos, tradicinių vertybių silpnėjimą, ypač tarp jaunosios kartos. Vis dėlto, ideologinis griežtumas negali būti tinkamas atsakas į rimtus pokyčius, liečiančius taip pat ir religinę gyvenimo sferą.
Šiandien Šventasis Sostas nori pagarbaus dialogo sąlygomis savo indėliu prisidėti prie Bažnyčios ir visuomenės gerovės kūrimo. Viso pasaulio katalikai, savo ruožtu, taip pat jaučia atsakomybę, nes juk čia kalbama ne apie tolimos šalies įvykius, bet apie gyvenimą ir misiją vienos Bažnyčios, kurios nariai esame visi, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Dėl to ir norime ne kurstyti polemiką, bet palydėti malda šį delikatų Bažnyčios Kinijoje momentą, kad jis taptų naujo evangelizavimo pradžia. Jėzaus žinia negali būti svetima šios didžiosios šalies žmogiškajame ir dvasiniame akiratyje.
