Prancūzijos prezidentai – Laterano bazilikos kanauninkai

Prancūzijos karalius Henrikas IV, kurį laiką išpažinęs kalvinizmą, grįžę į katalikybę, 1604 m. padovanojo Romos Laterano bazilikos kapitulai pietų Prancūzijoje esančią Clairac benediktinų abatiją. Tai buvo karaliaus dovana jo susitaikinimo su Romos Bažnyčia proga. Laterano kapitula, savo ruožtu, suteikė karaliui bazilikos, Romos katedros, „pirmojo ir vienintelio garbės kanauninko“ titulą ir įsipareigojo kasmet gruodžio 13-ąją, karaliaus Henriko IV gimimo metinių dieną, aukoti Mišias „pro felici statu Nationis Galliae“ (už Prancūzijos valstybės sėkmę).

Laterano bazilikos garbės kanauninkų titulą turėjo ir vėlesni Prancūzijos valdovai. Nors praėjo jau keturi šimtmečiai, šios tradicijos laikomasi ir šiandien. Šį titulą priėmė prezidentas Emmanuelis Macronas, taip pat keli kiti naujausių laikų Prancūzijos prezidentai - Charles de Gaulle, Valéry Giscard d’Estaing, Jacques Chirac ir Nicolas Sarkozy. Kiti keli – Georges Pompidou, François Mitterrand – kanauninko titulo nepriėmė. Paskutinis prezidentas, Francois Hollande, nors ir titulo neatsisakė, tačiau nebuvo atvykęs į Laterano baziliką užimti garbės vietos kanauninkų kapituloje. (JM / VaticanNews)