Nikaragva: įtampa nemažėja, išpuoliai neaplenkia ir Bažnyčios

Vienoje pusėje yra prezidento Danielio Ortegos režimas, palaikomas kariuomenės, policijos ir paramilitarinių grupių, kitoje pusėje didžiulės piliečių minios ir ypač jaunimas, kuris kategoriškai reikalauja Ortegos atsistatydinimo.

Šiuo metu prezidentui Ortegai yra 72 metai amžiaus ir jis vadovavo šaliai nuo 1979 iki 1990 metų, kaip vienas iš marksistinių idėjų įkvėptos ir ankstesnę diktatūrą nuvertusios sandinistų revoliucijos lyderių. Po keliolikos metų pertraukos, nuo 2007 pradžios,  jis vėl sugrįžo į Nikaragvos politikos viršūnes kaip prezidentas ir valdo šalį iki pat šiol. Jam prikišama atvira korupcija ir nepotizmas: jo žmona yra šalies viceprezidentė, daug kitų šeimos narių ar lojalių draugų užima vadovaujančius postus tiek politikoje, tiek ekonominiame sektoriuje.

Prezidento Ortegos režimas grubios jėgos panaudojimą teisina kaip „teroristų ir nusikaltėlių“ tramdymą. Tačiau be jam lojalių asmenų mažai tuo tikinčių tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Pirmadienį, liepos 17 dieną tiek Europos Sąjunga, tiek trylika lotynų Amerikos šalių pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje pasmerkė neproporcingą jėgos panaudojimą prieš studentus ir kitus civilius.

Griežtai pasisakė ir JTO aukštasis žmogaus teisių komisaras. Liepos 17 dienos pranešime rašoma, jog „stebime augančią ir trikdančią praktiką kriminalizuoti žmogaus teisių gynėjus ar asmenis, kurie paprasčiausiai dalyvavo protestuose“, kai iš tiesų valstybės uždavinys yra ginti savo piliečius. Išreiškiamas nerimas dėl dviejų žmogaus teisių aktyvistų, kurie buvo sulaikyti policijos ir po to dingo.

„Smurtas dar labiau pasibaisėtinas dėl ginkluotų grupuočių, kurios veikia su aiškiu arba nutylėtu policijos bei kitų valstybės autoritetų pritarimu arba koordinacija. JT žmogaus teisių biuro atstovai iš įvykių vietos pranešė apie platų žmogaus teisių pažeidimų spektrą, įskaitant nužudymus, kankinimus, savavališkus areštus, išraiškos laisvės neigimą“, rašoma tame pat pranešime, priduriant, jog Nikaragvoje nebegerbiama nei įstatymo raidė, nei teisingo teismo principas.

Pranešime minimos vyriausybei lojalios grupuotės yra susijusios su vienu šio savaitgalio epizodu, į kurį buvo įtraukti Bažnyčios Nikaragvoje hierarchai ir kurį išsamiai aprašė tarptautinė žiniasklaida: keliolika valandų trukusi Dieviškojo Gailestingumo bažnyčios apsuptis.

Ši bažnyčia šliejasi prie pagrindinio Nikaragvos valstybinio universiteto, esančio sostinėje Managvoje, teritorijos. Daugybė šio universiteto studentų reikalauja Ortegos atsistatydinimo ir universiteto teritorijoje įsirengė barikadas. Tarp jų buvę žurnalistai rašė, kad dauguma apsiginklavo lazdomis ar akmenimis, nors keletas turėjo ir šaunamųjų ginklų. Savaitgalį prezidentui lojalios paramilitarinės jėgos atakavo barikadas ir, būdami nepalyginamai geriau ginkluoti, nesunkiai iš jų išstūmė studentus. Susirėmimuose nukentėję jaunuoliai buvo nešami į Dieviškojo Gailestingumo bažnyčią, kur juos tvarstė ir slaugė pora medikų, padedant savanoriams. Tarp nukentėjusių buvo ir sunkiai sužeistų, peršautų, tačiau policija ir kovotojai neleido prisiartinti greitosios pagalbos automobiliams, kurie juos būtų nuvežę į ligoninę.

Kai studentai buvo visai išstumti iš savo barikadų, daug jų, virš šimto, prisiglaudė bažnyčioje, kurią tuoj pat apsupo kovotojai, nuolatos ją apšaudydami. Vienas iš šioje bažnyčioje dirbančių kunigų, Erick Alvarado Cole, susisiekė su Bažnyčios vyresniaisiais, prašydamas pagalbos. Per universiteto ir bažnyčios apsuptį du studentai buvo nukauti.

Po ilgo valdžios įtikinėjimo, tiesioginio kreipimosi į prezidentą, policija ir ginkluoti kovotojai galiausiai sutiko išleisti studentus. Į įvykio vietą atvyko apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Waldemar Stanislaw Sommertag ir kardinolas Leopoldo Brenes, taip pat kiti stebėtojai, kad pirmu asmeniu įsitikintų, jog studentų išlaisvinimas vyksta sklandžiai.

Beje, abu šie ganytojai neseniai patys buvo smarkiai apstumdyti. Bažnyčia Nikaragvoje siekia tarpininkauti ir skatinti dialogą, tačiau tai labai sunku, nes vienai pusei atrodo, kad ji kolaboruoja su korumpuota valdžia, o kitai – tariamais „su teroristais“. Užregistruoti dar du epizodai, susiję su Bažnyčia, abu šalies šiaurinėje dalyje. Viena, tai Esteli diocezijos vyskupo Abelardo Mata automobilio apšaudymas. Šis vyskupas ne kartą kritikavo jėgos naudojimą, spėjama, kad jo automobilį apšaudė prezidentui lojalūs kovotojai. Kitame epizode, Sebaco vietovėje, kaukėti užpuolikai sudegino Caritas organizacijos patalpas. (RK / Vatican News)