Kinas pirmiausia yra pasakojimas, kaip ir Evangelijos
Rugsėjo pradžioje Paranos valstijos, Brazilijoje, sostinėje Kuritiboje esantis to paties vardo Popiežiškasis universitetas rengia „Pagonių kiemą“, šiais metais skirtą „gyvenimo prasmei“. „Pagonių kiemo“ susitikimų, kurie reguliariai rengiami tai vienur, tai kitur, tikslas yra dialogas tarp religinės minties ir kitų minties srovių.
Vienas iš dialogo Brazilijoje dalyvių bus mons. Eduardo Viganò, Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos asesorius, kino ekspertas. Jis kalbės apie „gyvenimo prasmę ir kiną“. Portalui „Vatican News“ jis komentavo, jog rimtasis kinas, skirtas ne vien pramogai, bet ir prisilietimui prie didžiųjų žmogaus klausimų, prie didžiųjų žmogaus žaizdų, neretai atkartoja didžiąsias Evangelijos paraboles, kurioms iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tolimas.
Pasak monsinjoro Viganò, yra daug sąsajų tarp krikščionybės ir kino, tarp katalikų Bažnyčios ir kino, kuris nėra vien didžiosios kino produkcijos kampanijos Holivude ar kitur. Jis priminė, jog jau praėjusio amžiaus viduryje misionieriai pradėjo naudoti kino medžiagą, neretai pagamintą jų pačių, katechezėms, vaizduojant evangelines scenas. Kinas daugiau nei diskusija, analizė ar įrodymas yra pasakojimas. Ir paprastai pasakoja tas, kuris pats dalyvavo tikruose ar tariamuose įvykiuose. Šiuo požiūriu kinas artimas Evangelijoms, kurios taip pat yra liudininkų pasakojimai.
Pasak monsinjoro Viganò, kinas suteikia daug galimybių evangelizavimui. Jis išskyrė dokumentiką. Ji kainuoja daug mažiau nei vaidybiniai filmai, tačiau pajėgi perteikti tuos religingumo, krikščioniškos kultūros ir meno dalykus, kuriais galbūt didžiosios kino kompanijos nesidomi. Kitas būdas panaudoti kiną sielovadinėje perspektyvoje yra nustatyti ir analizuoti tuos filmus, nebūtinai brangius ar ilgus, kurie, kaip minėta, stengiasi perteikti žmogaus gelmę, jo žaizdas. Juose galima pajusti Evangelijos ir jos temų dvelksmą. Pasak Viganò, savo pranešimo klausytojams jis taip pat ketina parodyti keletą trumpų filmų.
Pasak jo, taip pat įdomu lyginti skirtingų šalių ir tradicijų kiną. Apie Jėzų Kristų yra pastatyta nemažai, apie 150 didelių filmų. Jei palyginsime, pavyzdžiui, didžiuosius italų ir amerikiečius kino autorius, ne vien režisierius, bet ir scenaristus, pamatysime kokie jie įvairūs. Atsižvelgiant į tai, kokią vietą kinas užima dabartinėje kultūroje ir užims ateityje, pasak monsinjoro Viganò būtų galima pagalvoti apie stipendijas vaikinams ar merginoms didžiosiose kino mokyklose, greta didžiųjų meistrų, kad jie gerai išmokto šio meno ir kurtų jį tikinčiomis širdimis. (RK / Vatican News)
