Imamo linkėjimai popiežiui ir karas su ekstremizmu
Tūkstantmetis Al Azharo universitetas yra sunitiškojo islamo tradicijos saugotojas ir interpretuotojas, per amžius suformavęs daugybę islamo ir islamo teisės žinovų, kurie tapo musulmonų bendruomenių lyderiais įvairiuose kraštuose. Al Azharo didžiojo imamo balsas girdimas musulmonų pasaulyje.
Galima priminti, jog didysis imamas Ahmedas El Tayyebas ir popiežius Pranciškus yra susitikę asmeniškai tiek popiežiui Pranciškui lankantis Egipte, tiek imamui lankantis Romoje. Ne vien tai, kas šiuose susitikimuose pasakyta, bet ir patys susitikimai savaime jau yra žinia, kalbant apie tarpreliginį dialogą, apie toleranciją ir santarvę.
Tai svarbu tuo metu, kai islamiškasis radikalizmas tapo globalia problema. Jis pagimdė keletą didelių konfliktų valstybėse ir tarp valstybių, kurie tęsiasi ir šiandien, kursto tarptautinį terorizmą. Jis palietė ir Europos valstybes, bet daug daugiau kitus pasaulio regionus, kuriems žiniasklaidos dėmesio tenka mažiau. Daug ką nuramino „Islamo valstybės – ISIS“ teroristinės grupuotės teritorinis sutriuškinimas Sirijoje bei Irake, tačiau džiaugtis per anksti. 2018 metų lapkričio 20 dieną Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) paskelbė ataskaitą, kurioje tvirtinama, kad džihadistai pajėgūs mobilizuoti iki 230 tūkstančių kovotojų septyniasdešimtyje valstybių, ypač Sirijoje, Irake, Pakistane, Nigerijoje ir Somalyje. O tai yra keturis kartus daugiau nei 2001 m. rugsėjį, kai buvo įvykdyta ataka Jungtinėse Valstijose, nekalbant apie tuos, kurie tyliai simpatizuoja. Tarptautinės bendruomenės „karas prieš terorizmą“ tęsis dar ilgai.
Kelias dienas anksčiau, lapkričio 14-ąją, Watsono institutas, priklausantis prestižiniam Browno universitetui Rod Ailando valstijoje, paskelbė šokiruojančią ataskaitą apie visą kainą, kuri sumokėta vienaip ar kitaip motyvuojant „kova prieš terorizmą“: tiek tiesiogiai dalyvaujant karuose, tiek vykdant įvairiausias programas.
Pasak tyrimo, nuo 2001 metų karai ir kova prieš terorizmą Jungtinėms Valstijoms kainavo sunkiai suvokiamą sumą: beveik šešis tūkstančius milijardų (5,9 trilijono). Ši kaina apima ne vien tiesioginius karinius veiksmus, bet ir milžiniškas prevencines programas šalyje ir pasaulyje, karo veteranų sveikatos priežiūrą ir išlaikymą, įsiskolinimus ir palūkanas. Ir niekas nekompensuos apie pusės milijonų gyvybių, prarastų dėl tiesioginių šių karų veiksmų arba jų netiesioginių pasekmių.
Jei ginkluotai kovai prieš ekstremizmą skiriami didžiuliai resursai, gal dar svarbesnė yra kova prieš ekstremistinę ideologiją, kuri pajėgia užkariauti daugybės žmonių, ypač jaunų, širdis ir protus. Ji įtikina juos skerdynių teisėtumu, net jei aukos yra patys musulmonai ir net jei jų vienintelis nusikaltimas yra tas, kad jie atsisako pažadėti paklusnumą ekstremistų lyderiams.
Akivaizdu, kad veiksmingas pasipriešinimas ekstremizmui islame turi gimti jame pačiame, iš jo paties šerdies. Išoriniai argumentai ar išorinis spaudimas tokie veiksmingi nebus. Šioje perspektyvoje Al Azharo universiteto dvasinių vadovų lyderystė yra lemiama. Atrodo, kad po ilgoko laikotarpio, kai buvo apsiribojama ekstremistų pasmerkimu, sakant, kad jie net ne musulmonai, ledai pajudėjo. Per keletą pastarųjų metų Al Azharo universitetas iniciavo keletą tarptautinių konferencijų, sukvietė viso pasaulio musulmonų bendruomenių lyderius ir tarėsi, kaip užkirsti kelią ekstremizmo epidemijos plitimui. Ne visiems tai atrodo pakankama, tačiau vis labiau įsisąmoninamas pavojus, kad dėl ekstremizmo gali būti prarastos ištisos kartos ir paties islamo kaip žmogiškos, su kitais sugyventi sugebančios civilizacijos veidas. Vis daugiau suprantamas poreikis aiškiau ir drąsiau polemizuoti ne vien televizijos laidose, bet ir kažką keisti pamatiniame vaikų ar jaunuolių ugdyme.
Šiame kontekste, kaip minėta, draugiški, pagarbūs susitikimai tarp skirtingų religijų lyderių savaime yra svarus manifestas prieš ekstremizmą. Popiežiaus Pranciškaus kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus 2019 metų vasario pradžioje, į tarpreliginį „Pasaulinės harmonijos tarp tikybų savaitės“ susitikimą bus proga jį garsiai pakartoti. (RK / Vatican News)
