Klimato ir taršos problemos: atidėlioti nebėra laiko
Žiema industriniame mieste
Industriniame mieste smogas nebuvo naujiena, bet šis kartas pranoko viską, kas iki tol buvo regėta. Tai nebuvo vien žiniasklaidoje aprašyta keistenybė: netrukus į ligonines plūstelėjo kosėjančių, dūstančių, įvairiais kvėpavimo sutrikimais besiskundžiančių ligonių srautas. Didžioji dalis iš jų buvo arba vaikai, arba seneliai. Miestas susidūrė su kitomis problemomis: sutriko viešasis transportas, prekių ir maisto išvežiojimas, buvo atšaukta šimtai skrydžių, šoktelėjo apiplėšimų kreivė. Londoniečiai galėjo lengviau atsikvėpti (tiesiogine žodžio prasme) gruodžio 9-ąją, kai vėjas pagaliau išnešiojo smogo rūką.
Mirtinas rūkas
Šiandien šis reiškinys Londono istorijoje yra prisimenamas kaip „didysis smogas“. Ir kaip „žudikiškas smogas“: tomis dienomis Londone mirė apie keturis tūkstančius žmonių. Per keletą kitų mėnesių – dar daugiau. Bendras 1952 metų „didžiojo smogo“ aukų skaičius šiandien vertinamas dvylika tūkstančių.
Šis epizodas tapo vadovėliniu pavyzdžiu apie tokią žmogaus veiklą, kuri galiausiai atsigręžia ne vien prieš jį patį, bet prieš visą gyvąjį pasaulį: didžiojo smogo Londone metu gatvėn krito pervargę paukščiai, kurie nebematė, kur nutūpti. Šiandien tokią veiklą vadiname „netvaria“ ir „nedarnia“. Po šio epizodo 1954 metais britų parlamentas priėmė potvarkių, skirtų tiek gyventojams, tiek industrinei veiklai, kurie ją turėjo padaryti kiek labiau „tveriančia“.
Grėsmė jau apčiuopiama
Pirmadienį, gruodžio 3-ąją, JTO generalinis sekretorius Antonio Guterres, kreipdamasis į visų pasaulio valstybių delegacijas, perspėjo, kad jei žmonija nesiims jokių žingsnių dabartinei situacijai pakeisti ir ją paversti tvaria, per ateinančius dešimtmečius jos industrinė veikla taip įtakos ne vien didžiųjų miestų, bet visos planetos klimatą, kad tai bumerangu smogs jai pačiai ir visai ekosistemai. „Jei mums nepavyks, Arkties ir Antarktidos ledynai tirps, koralai bus apnuodyti ir mirs, okeanai pakils, dar daugiau žmonių mirs nuo oro užterštumo, vandens trūkumas smogs didelei žmonijos daliai, gamtinių nelaimių kainą išaugs iki dangaus“, – sakė JT pareigūnas. Galima priminti, kad, vieno JTO tyrimo duomenimis, daugiau nei pusketvirto milijono žmonių mirčių kasmet yra lemiamos užterštumo. Šiuo požiūriu Londono vietą šiandien užėmė tokie miestai kaip Pekinas ar Delis.
COP21 konferencijos Lenkijoje uždaviniai
Antonio Guterres į maždaug 150 valstybių vadovus kreipėsi Lenkijos mieste Katovicuose, kuriame gruodžio 3 d. prasidėjo ir iki gruodžio 14 d. tęsis 24-oji Klimato konferencija (COP24). 2015 metų konferencijoje Paryžiuje (COP21) buvo pasiektas susitarimas apie kovos su planetos tarša ir klimato kaita principus. Dabartinės konferencijos Katovicuose užduotis yra šį susitarimą padaryti „veikiantį“: sukurti konkrečias taisykles ir mechanizmus, pateikti „darbo programą“. JT generalinis sekretorius perspėjo, kad laikas atidėliojimui baigėsi. Nepakanka to, kas daroma šiandien.
Šventojo Sosto pozicija
„Klausimas yra toks: ar pakanka politinės valios įdiegti daug jau turimų priemonių ir plėtoti naują vystymosi modelį?“, – Antonio Guterres atitarė savo pastabose kardinolas Pietro Parolin, taip pat kalbėjęs konferencijos atidarymo dieną ir visus jos dalyvius, kurių yra per 30 000, pasveikinęs popiežiaus Pranciškaus vardu. Jo paminėtas modelis apima ne vien būtinybę keisti taršias technologijas, bet ir pavienių asmenų ir visuomenių elgesį.
Kardinolas Parolinas paminėjo tris kolonas, kurios turi būti kuriamos „darbo programos“ pagrindas. Pirma, tai aiškus jos etinis pagrindimas. Antra, tai asmens orumo, kovos prieš skurdą ir visapusiško asmens vystymosi susiejimas. Trečia, atsižvelgimas tiek į dabarties, tiek į ateities poreikius.
Popiežiaus valstybės sekretorius pakartojo, kad vis aiškiau, jog ekologinės problemos iššūkis yra labiau „moralinis, nei technologinis“. Jau turima pakankamai mokslinių žinių ir technologinių sprendimų, tačiau trūksta sąmoningumo, politinio ryžto, visų, o ne vien savo interesų siekimo. „Neturi laimėti tokios nuostatos, kaip abejingumas, rankų nuleidimas ar ribota viltis, kad technologijos pateiks visus sprendimus, kurie iš tiesų gali būti tik daliniai ar net kontrproduktyvūs“, – pareiškė kardinolas Parolin. (RK / Vatican News)
