Prancūzijos vyskupai kritikuoja formulę „gimdytojas nr. 1“ ir „gimdytojas nr. 2“
2019 metų sausio mėnesio pabaigoje kelios tos pačios lyties sąjungas, kurios Prancūzijoje parlamento sprendimu prieš keletą metų prilygintos santuokai, sudariusių asmenų asociacijos pareiškė, jog yra pajuoktos, įskaudintos ir papiktintos blankų mokyklose, kuriuose turi prisistatyti kaip „tėvas“ arba „motina“. Pasak jų, tai pasitarnauja homoseksualių porų nelygybės ir diskriminacijos išlaikymui. Šių asociacijų nariai taip pat nepritarė minčiai greta „tėvo“ ir „motinos“ kategorijų pridėti dar vieną, homoseksualaus gimdytojo arba globėjo kategoriją, nes, pasak jų, kategorijų skirtingumas gali tapti pagrindu kategorijų hierarchijai, kurioje jie atsidurtų žemiau už kitus, kitaip tariant, vėl kęstų homofobiją. Tad jų požiūriu geriausia priimti bendrą ir neutralų „gimdytojo“ terminą. Kitos sąvokos, kartais pareiškiama, yra „atsilikusios“.
Jų pretenzijas parėmusios parlamentarų grupės pataisoje (Amendement nr. 834) siūloma administraciniuose mokyklų klausimynuose įvesti bendrą „gimdytojo“ sąvoką, tokiu būdu įtvirtinant „vaikų šeimų skirtingumą“.
Pataisoje teigiama, jog „tėvo“ ir „motinos“ sąvokų naudojimo pasekmė yra „šeimų skirtingumo nepripažinimas“, tos pačios lyties asmenims reikalaujant save apibūdinti kategorijomis, kurios neatitinka jų modelio, tuo tarpu heteroseksualios šeimos tokių sunkumų nepatiria.
„Tokio atsižvelgimo nebuvimas negerbia šeimų ir vaikų orumo, yra tos pačios lyties šeimų egzistencijos neigimas“, – rašo pataisą pateikusių parlamentarų grupė, pridurdama, jog ir vaikams galėtų kilti „klausimų“, jei būtų abejojama jų šeimų modelio.
Tačiau Prancūzijos spaudoje šiomis dienomis gausu pasisakymų, kurie nesutinka su tokia logika. Homoseksualiose sąjungose gyvenančių porų vaikai sudaro labai mažą dalį iš beveik dvylikos milijonų vaikų, kuriuos augina heteroseksualūs tėvas ir motina. Kodėl jie turi atsisakyti visiškai teisingų jų atžvilgiu sąvokų „tėvas“ ir „motina“? Ar iš tiesų sąvokos „gimdytojas 1“ ir „gimdytojas 2“ yra neutralios? Ar jos, savo ruožtu, nėra iškreiptos tėvų atžvilgiu, maskuojančios akivaizdų faktą, jog jie nėra vien „teisiškai atsakingi“ už vaiką, bet yra jam suteikę gyvybę? Jei formuluotė „tėvas“ ir „motina“ gali sukelti homoseksualiose sąjungose auginamiems vaikams nerimą keliančių klausimų, kodėl turėtų būti mažiau svarbūs klausimai tų vaikų, kuriems rūpi, ar iš tiesų gimė iš jų? Ar reikalavimas tėvams ir motinoms, nors jie sudaro daugumą sąjungų, savęs taip nebevadinti iš tiesų yra demokratijos ir lygybės ženklas, ar tam tikros „vienos minties“, naujo dogmatizmo įsitvirtinimas? Kai kas atsiminė pažadus ir patikinimus 2013 metais vykstant debatams dėl homoseksualų sąjungų sulyginimo su santuokomis, jog tai „nieko nepakeis“ visų kitų tėvų atžvilgiu, jog jie neprivalės išsižadėti savo tapatybės, kai akivaizdu, jog būtent tai vyksta.
Tai pakartojama ir Prancūzijos vyskupų pozicijoje. „Dar kartą apgailestaudami konstatuojame, jog parlamente bandoma, administracinio suvienijimo pretekstu dekonstruoti šeimos tikrovę“, – visos Prancūzijos vyskupų konferencijos vardu rašo Reimso vyskupas Bruno Feillet. – „Vaikui yra svarbu, taip pat administraciniuose klausimynuose, nurodyti tėvą ir motiną. Ši praktika nėra nei „atsilikusi“, nei „pranokta“, bet kiekvienam iš mūsų padeda atrasti vietą viena kitą keičiančiose kartose. Mokykla turi prisidėti prie šio gilaus ir struktūruojančio suvokimo.“
Pasak vyskupo pareiškimo, parlamente pasiūlytos pataisos yra dar vienas gender teorijos pavidalas. Ši teorija tvirtina, jog yra nesvarbu, ar tėvai skirtingos, ar tos pačios lyties. Galų gale jokioje poroje, taip pat ir homoseksualioje, niekas savęs nevadina „gimdytoju nr. 1“ ir „gimdytoju nr. 2“. Ir kuris iš dviejų turi būti „nr. 1“ ar „nr. 2“? Ar skyrybų atveju „nr. 2“ gali tapti „nr. 1“? Ar čia neatsiskleidžia pasiūlytos pataisos nepagrįstumas? „Viliamės, kad sveikas protas dėl pamatinio vaikų gėrio grįš“, – rašo Reimso vyskupas. (RK / Vatican News)
