Lyčių lygybė ir gender ideologija
Tokiu būdu yra tirpdomos ir trinamos „moters“ ar „vyro“ sąvokos. Lyties ideologija sukūrė masyvų politinį judėjimą, kurio branduolyje yra keliolika šalių, dažniausiai priklausančių Vakarams. Didžiajai pasaulio daliai ši ideologija yra kultūriškai visiškai svetima. Kadangi ji dažniausiai argumentuojama socialiniais ir kultūriniais argumentais, ji vengia remtis biologijos mokslo supratimu apie lytiškumą, jį nuvertina arba net cenzūruoja. Tuo pat metu ji pakankamai sėkmingai skinasi kelią įvairiuose pasaulio regionuose: ne bendru šalių, visuomenių, mokslininkų sutarimu, tačiau politiniu ir kultūriniu spaudimu „iš aukščiau“. Dažnos yra pastangos įterpti naujus apibrėžimus apie lytį ir lytiškumą tarptautiniuose susitarimuose ar konferencijose, tokiose kaip Komisijos apie moters statusą asamblėja, tikintis vėliau juos perkelti į valstybių teisėtvarką.
Pavyzdžiui, vieną iš Asamblėją atidariusių pranešimų skaitė Norvegijos ambasadorė Mona Juul. Ji perteikė 28 „LGTB grupę“ sudarančių valstybių pareiškimą, kuriame, tarp kitų dalykų, Komisija apie moterų statusą kviečiama spręsti klausimus apie vyrus, kurie jaučiasi ir save suvokia moterimis, translyčius asmenis (transgender).
Šiame kontekste kovo 20 dieną JT būstinėje Niujorke Šventojo Sosto diplomatinė misija ir Heritage fundacija surengė papildomą diskusiją tema „lyčių tapatybė ir lyties ideologija. Moterų ir mergaičių apsauga“.
Ją atidaręs arkivyskupas Bernardito Auza, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JT, pradėjo nuo pastabos, jog įsteigus Komisiją apie moters statusą ir įvairių valstybių bei kultūrų atstovams pradėjus diskutuoti apie geriausius būdus užtikrinti moterų teises, lyčių lygybę, kovoti prieš smurtą, užtikrinti išsilavinimo galimybę ar lygų atlygį, jie žinojo apie ką kalba, apie tai, kas yra moteris: apie pusė žmonijos, turinčios motinystės galimybę, su dviem X chromosomomis, su tam tikromis fizinėmis, hormoninėmis ir socialinių santykių savybėmis, ją skiriančių nuo kitos pusės žmonijos, vyrų.
Nelaimei šis sutarimas, galiojęs dar prieš dešimtmetį, yra naikinamas lyties–gender ideologijos, kuri moters kūną atskyrė nuo moteriškumo. Pastarasis apibrėžiamas iš esmės tuo, ką asmuo apie save galvoja ar kaip jaučiasi. Kitaip tariant, jei asmuo save laiko moterimi, su juo turi būti elgiamasi kaip su moterimi, nepriklausomai nuo jo biologinių savybių ląstelių, endoktrinologijos ar reprodukcijos lygiuose, nuo pirminių ar antrinių seksualinių požymių. Tad tarptautinė bendruomenė, nebelikus vieno ir aiškaus suvokimo, turi klausti – „kas yra moteris?“
Atsakymas į šį klausimą turės milžiniškų pasekmių teisei, ugdymui, ekonomikai, sveikatos apsaugai, saugumui, sportui, kalbai, kultūrai, žmogaus teisėms, santuokai, motinystei ir tėvystei ir, ypač, vaikams. Tai suprantant reikia, mandagiai ir supratingai, nevengti ir nepatogių klausimų.
Arkivyskupas Auza rėmėsi keliomis popiežiaus Pranciškaus ištarmėmis, pasak kurių katalikams ir visiems geros valios žmonėms dera būti svetingiems ir meiliems tiems, kurie jaučia neatitikimą tarp savo biologinės lyties ir lytinės tapatybės. Iš kitos pusės, popiežius aiškiai kalbėjo apie lyties ideologijos keliamą pavojų asmenims ir visuomenėms, apie vyro ir moters skirtingumo bei vienas kito papildomumo neigimą. Viena yra suprasti gyvenimo sudėtingumą, o kitą priimti ideologiją, kuri visiškai atskiria tarpusavyje susijusius tikrovės aspektus. Enciklikoje „Laudato Sì“ Pranciškus rašė apie poreikį priimti savo kūną, juo rūpintis ir gerbti, įskaitant jo moteriškumą arba vyriškumą. Kita proga (2015 birželio mėn.) popiežius pabrėžė, jog moteris ir vyro skirtingumas nėra supriešinimui ar subordinavimui, tačiau bendrystei ir vaisingumui. Vyro ir moters skirtingumo neigimas nesukuria teisingesnės ir laisvesnės visuomenės, neišsprendžia problemų, tačiau sukuria naują.
Jei kūnas, pridūrė arkivyskupas Auza, nebėra apibrėžiantis elementas, asmuo yra redukuojamas vien į dvasią ir valią. Jis priminė, jog lyties ideologijos spaudimą šalims, kultūroms ir pavieniams asmenims popiežius yra pavadinęs „kultūrine kolonizacija“.
Tarp Šventojo Sosto diplomatinės misijos ir Heritage fundacijos surengtos diskusijos pranešėjų buvo profesorė Mary Rice Hasson, knygų apie moteris, kultūrą, seksualinę etiką autorė; Emilia Kao, advokatė, religijos laisvės aktyvistė. Vienas iš jos paskutinių straipsnių yra apie naujo tipo cenzūrą: „Kaip naujųjų technologijų gigantai draudžia tiesą ir pažeidžia laisvę“. Taip pat pasisakė Monique Robles, gydytoja pediatrė ir Ryan T. Anderson, socialinis mąstytojas. (RK / Vatican News)
