Pablo Fajardo: valstietis ir Amazonijos advokatas

Manuel Cubías – Jean Charles Putzolu

Žodžiai skurdas, kova ir įsipareigojimas – tai esminė lotynų amerikiečių istorijos dalis. Daugybė vyrų ir moterų tikėdami pašventė tam savo gyvenimus, kad diena iš dienos keistų savo šalių ir vietinių bendruomenių tikrovę. Vienas tokių atvejų – Pablo Fajardo. Meilė savo tautai ir žemei jį paskatino tapti advokatu ir ginti 30 000 Amazonės miškų gyventojų nuo naftos pramonės milžinės, kaltinamos tarša.

2011 m. Texaco-Chevron buvo nuteista išmokėti 9 milijardus dolerių, kad padengtų socialinę ir aplinkosaugos žalą.

Neturtinga šeima

Pablo gimė Ekvadore visiškame skurde gyvenančioje šeimoje. Aplinkybės paskatino devynis Pablo brolius ir tėvus ieškoti darbo toli nuo namų, Amazonijos regione. Tai visai naujas pasaulis mažajam Pablo: „Amazonija pilna dvasių, šnabždesių, kvapų, karščio, vandens, vabzdžių ir gyvūnų, žodžiu, pilna gyvybės“. Netrukus jis atrado ir kitokį mišką: „Ta kita Amazonija buvo užteršta“. Šis kontrastas pakeitė jo likimą.

Dėl ekonominių priežasčių nei vienas iš Pablo brolių negalėjo studijuoti universitete. Skurdas nuspręsdavo, kas gali studijuoti ir kas negali. Pablo galėjo tikėtis savo žmonių, tėvų kapucinų ir įvairių kaimų palaikymo. Visi jį ypatingai palaikė ekonominiu atžvilgiu ir emociškai.

Migracija link Amazonijos

Ekvadoro gyventojams, ieškantiems darbo, šalies šiaurėje vėrėsi daugiau galimybių. Pablo būdamas 14-os pradėjo dirbti iš pradžių įmonėje, kuri augino afrikietiškas palmes, po to – naftos kompanijoje. Laisvu laiku jis lankydavosi parapijoje, kurią prižiūrėjo kapucinai. Kaip ir daugelis, dirbo daug, o uždirbo mažai. „Supratau, kad yra daug neteisybės ir išnaudojimo“, – sakė Pablo.

Praėjus dviem metams po atvykimo į Amazoniją, parapijos ir žmonių padedamas, Pablo subūrė komitetą žmogaus teisėms ginti. „Padarėme tai, nes buvo daugybė atvejų, kai būdavo pažeidžiamos vietinių gyventojų, moterų, valstiečių ir juodaodžių žmonių teisės. Jie neturėjo nieko, į ką galėtų kreiptis pagalbos“.

Aktyvistų mitingas už Amazonės miško išsaugojimą

Pašaukimo gimimas

Pablo, šešiolikos metų paskirtas komiteto pirmininku, kartu su kapucinais ėjo iš kaimo į kaimą rinkdamas tiesioginius liudijimus apie patirtus pažeidimus. Kai lydėdavo nukentėjusiuosius pas valdžią, kad pateiktų skundą, atsakymas visuomet būdavo tas pats: patardavo susirasti advokatą. „Tačiau tuo metu nebuvo advokatų, kurie norėtų padėti. Vieną dieną tariau sau: tapsiu advokatu“. Tačiau nepakako pinigų apmokėti studijoms. Tėvai kapucinai Pedro José, José María ir Charlie Azcona, tam tikra prasme antroji Pablo šeima, mobilizavo daug žmonių, taip Pablo galėjo studijuoti, baigti studijas ir tapti advokatu. Tačiau kelias buvo pilnas kliūčių.

Kompromiso kaina

Pablo pasakoja vieną jį itin paveikusį įvykį: kartą viena naftos kompanija, veikusi regione, norėjo atlikti seisminius tyrimus.  Darbininkai ėjo „kiaurai“ nekreipdami dėmesio į valstiečius ir jų turtą. Pablo norėjo apginti valstiečius, tad atsikeršydama įmonė atleido darbininkus, suversdama kaltę jaunajam teisininkui. Jį norėta nulinčiuoti, tačiau galiausiai visi suprato, kaip yra iš tiesų, ir lydėjo Pablo jo teisinėje kovoje prieš įmonę.

2004 m., po kurį laiką trukusių persekiojimų ir grasinimų, buvo mirtinai nukankintas vienas Pablo brolis. Pablo šeima saugumo sumetimais išsikėlė. Jis pats ištisus mėnesius nei karto nemiegojo dvi naktis iš eilės toje pačioje vietoje. Tiesą sakant, auka turėjo būti ne brolis, o pats Pablo. Žudikai suklydo. Grasinimai nesibaigė: „Kas vakarą dėkoju Dievui, kad man pavyko išgyventi dar vieną dieną. Ryte meldžiuosi: „Viešpatie, apsaugok mane, kad galėčiau toliau gyventi“.

Grupė aktyvistų kovotojų už Amazonijos išsaugojimą, ginami Pablo Fajardo

Glaudus ryšys su Amazonija

„Po trisdešimties metų suvokiau, kiek išmokau ir tebesimokau iš čionykščių gyventojų. Jie yra geri žmogiškumo mokytojai“. Amazonijos indėnai yra vaikščiojančios bibliotekos, pasakoja Pablo juokdamasis. 2003 m., kai pradėjo bylą prieš Chevron, Ekvadore, prie Agrio ežero, žmonės kasdien ėjo protestuoti. Vyresni niekad neavėdavo batų. Vienas jaunas amerikietis, atvykęs į teismą, buvo apstulbęs, kai pamatė tiek basų žmonių. Jis per šešis mėnesius surinko penkis tūkstančius porų batų ir nusiuntė indėnams, tačiau pastarieji batų ir toliau neavėjo. Iš tikrųjų vietiniai išminčiai neavėjo batų ne iš skurdo, tačiau dėl to, kad batai nutraukia ryšį tarp žmogaus ir žemės.

Užterštas vanduo Amazonės miške

Texaco-Chevron byla

Šioje byloje vietiniai gyventojai kartu su savo gynėju teisininku pristatė žemės ir vandens užterštumo nuodingomis atliekomis ir naftos gavybos žaliavų atliekomis įrodymus. Dėl nuodingų atliekų ėmė nykti žuvys, džiunglių gyvūnai, kilo įvairios ligos. Šių klimato žudynių akivaizdoje gyventojai jautėsi beginkliai, nes nežinojo, kaip kovoti prieš naftos gigantę. Atrodo, kad net valstybė nesugebėjo apginti čionykščių gyventojų teisių ar informuoti apie neigiamas pasekmes.

Pablo paaiškina, kad Texaco-Chevron byla rodo, kaip trūksta sąžinės ir pagarbos seniesiems gyventojams. Tuo pat metu byla atskleidžia šių žmonių atkaklumą,  kovą už savo teises. „Svarbu įžvelgti, kad sugebėjome išlaikyti vienybę kovoje. Šešios indėnų  gentys su skirtinga kalba, tradicijomis, papročiais, iš skirtingų teritorijų susivienijo bendrai kovai.”

Daugelis vietinių gyventojų neturėjo laimės studijuoti. Kaip Pablo tėtis, daug kas nemoka skaityti ar rašyti. Nelabai pasitiki rašytais dokumentais, tačiau didžiai vertina duotą žodį, pažadą. Pablo tėtis sakydavo savo vaikams, kai jie dar buvo maži: „Popierių gali suplėšyti. Žodžio – ne“. Šiandien viskas pasikeitę, viskas turi būti užrašyta, užfiksuota, pasirašyta, užantspauduota. Be oficialaus dokumento žodis yra bevertis. Gindamas indėnus, Pablo tapo tiltu tarp žodžio, duoto čionykščiams indėnams, ir rašytinio nuosprendžio, nuteisusio Texaco-Chevron, iškovoto asketiškose tribunolo salėse.

Žaliavos gavybos sukelto užterštumo pėdsakai

Amazonijoje ant kortos pastatytas tautų ir būsimų kartų gyvenimas: „Tikriausiai daug žmonių JAV ar Europoje nesuvokia, ką Amazonija reiškia pasauliui, planetai. Ant kortos pastatyti būsimų kartų gyvenimai“.

Pablo Fajardo, valstiečio, tapusio savo žmonių advokatu ir advokatu dėl savo žmonių, nuolat kartojami žodžiai yra vilties žodžiai: „Kad mus išklausytų visas pasaulis“.

Papildymas

Rugpjūčio 30 d. Hagos tribunolas nustatė, kad byloje prieš Chevron būta korupcijos elementų ir įsakė Ekvadoro teismams atšaukti savo sprendimus, pasmerkusius naftos bendrovę.