Pauliaus VI malda už pirmąjį žmogaus žingsnį mėnulyje
Prieš penkiasdešimt metų milijonai žmonių su virpuliu laukė nepaprasto įvykio – Jungtinės Amerikos Valstijos rengėsi kosminio laivo skrydžiui, kurio metu žmogus pirmą kartą turėjo išsilaipinti Mėnulyje. Negana to, šią kelionę ir jos aplinkybes buvo įmanoma sekti tiesioginiame eteryje per radiją ir net per televiziją. Rašoma, jog liepos 20 dienos kosmonautų išsilaipinimo Žemės palydove momentai buvo transliuojami per 500 milijonų ekranų, kuriuos stebėjo ne vien jų savininkai, bet ir susigrūdę kaimynai. Ir šiandien tai tebėra įspūdingi skaičiai, kai televizija paplitusi nepalyginti labiau. Šis skrydis buvo tuometinių geopolitinių ir kosminių varžybų su tuometine Tarybų Sąjunga konteksto dalis, bet, antra vertus, pranoko šį ideologinį ir politinį kontekstą įvairiomis prasmėmis.
Antrasis astronautas, kuris išlipo ant Mėnulio paviršiaus, buvo Edvinas Aldrinas, aktyvus ir pamaldus presbiterionas. (Trečiasis kosmonautas, Michael Collins, liko budėti orbitoje.) Mažai žinomas faktas, kad Aldrinas su savimi atsigabeno savo Bažnyčios eucharistinėse apeigose pašventintos duonos ir vyno. Jis pasakojo, jog būdamas modulyje ant Mėnulio, tuo metu, kai su žeme nebuvo radijo ryšio, „atidarė mažus plastiko maišelius, kuriuose buvo duona ir vynas. Aš įpyliau vyną į taurę, kurią mūsų Bažnyčia man davė. Šešis kartus mažesnėje Mėnulio gravitacijoje vynas lėtai nuvingiavo ir grakščiai susikaupė taurės šone. Tada aš perskaičiau iš Šventojo Rašto: Aš vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. (žr. Jn 15). (...) Aš suvalgiau mažytę Ostiją ir nurijau vyną. Padėkojau už protą ir drąsą, kurie atgabeno du jaunus pilotus į Ramybės jūrą (Mėnulyje – red.). Man buvo įdomu galvoti: pats pirmasis skystis Mėnulyje iš kada nors čia įpiltų ir pats pirmasis maistas, suvalgytas čia, buvo komunija“, – pasakojo astronautas. Pasak jo, Neilas Amstrongas, kuris buvo tikintis, nors ir nepriklausė kokiai nors bendruomenei, pagarbiai stovėjo šalia ir stebėjo. Savo kreipimesi į pasaulį radijo bangomis Edvinas Aldrinas viešai pakvietė „kiekvieną girdintį, kad ir kas, kad ir kur jis būtų, minutėlę kontempliuoti praėjusių valandų įvykius ir padėkoti kiekvienas savo būdu“.
Pasak astronauto, jis ketino perskaityti ir sau ištartus per komuniją žodžius iš Evangelijos pagal Joną, tačiau JAV kosminė agentūra tuo metu bylinėjosi su garsia ateiste Madalyn Murray O’Hair dėl to, kad 1968 šv. Kalėdų dieną astronautai perskaitė kelias eilutes iš Pradžios knygos. Nors aktyvistė vėliau bylą pralaimėjo, tačiau skrydžio vadovai paprašė kosmonauto kalbėti abstrakčiau.
Vienas iš tų, kurie su entuziazmu, smalsumu, džiaugsmu ir pasididžiavimu per televiziją stebėjo pirmąjį žmogaus išsilaipinimą Mėnulyje, buvo popiežius Paulius VI. Kelionei į Mėnulį šis popiežius skyrė dvi savo kalbas sekmadienio vidudienio maldos proga – 1969 metų liepos 13-ąją ir liepos 20-ąją.
Pirmojoje kalboje, dar prieš amerikiečių kosminio laivo Apolonas 11 misijos pradžią, sekmadienio vidudienio maldai į Kastelgandolfą atvykusiems maldininkams Popiežius Paulius VI sakė:
„Šią savaitę visi galvojame apie vieną dalyką – apie amerikiečių astronautų ekspediciją į mėnulį. Fantastika tampa tikrove. Stebint šią mokslo ir technikos pažangą, stebint mažo, trapaus ir kartu tokio drąsaus bei didingo žmogaus didelį ir drąsų šuolį, savaime iškyla Šventojo Rašto žodžiai:
„Viešpatie, mūsų valdove, kai pasižiūrim į tavo dangų, tavo rankų sukurtą, į mėnulį, žvaigždes tvirtai padarytas, tariam sau: Kas gi žmogus, kad tu jį dar atmintum, kas tas Adomo sūnus, kad tu jį belankytum. Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir grožiu jį vainikuoji. Jis viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui. Jam po kojų tai visa paklojai.” (Ps 8)
„Mėnulis yra paslaptingas, – kalbėjo Paulius VI prieš 50 metų, – „bet žmogus dar paslaptingesnis. Jis galiūnas. Jis dieviškas ne pats iš savęs, bet savo kilme ir savo pašaukimu į amžinybę. Garbė žmogui, jo asmens kilnumui, jo dvasiai, jo gyvybei. Melskimės už drąsuolius, keliaujančius į Mėnulį, ir už šios nuostabios misijos sumanytojus ir už jų sėkmę“, – ragino popiežius Paulius VI. (RK / Vatican News archyvas)
