Gender filosofija ir ugdymas. Portugalijos atvejis
Antropologinė revoliucija
Tačiau praėjusio amžiaus antroje pusėje pradėjo bręsti nauja samprata apie žmogų, kurios pasekmes popiežius Benediktas XVI 2012 metinėje kalboje Romos kurijai apibūdino kaip „antropologinę revoliuciją“.
„Jei anksčiau šeimos krizės priežastimi laikėme žmogaus laisvės esmės nesupratimą, tai dabar tampa aišku, jog kalbama apie patį žmogiškos būtybės supratimą, apie tai, ką reiškia būti žmonėmis“, – tuosyk sakė popiežius Benediktas. Ši samprata yra nauja filosofija apie žmogaus lytiškumą, arbą seksualumą. Pasak jos, asmens lytiškumas nebėra duotybė, kurią reikia priimti ir pripildyti prasmės, tačiau socialinis vaidmuo, kuris iki šiol buvo apibrėžiamas visuomenės, o nuo šiol jį turi apsibrėžti pats asmuo. Šioje sampratoje, pasak popiežiaus, asmuo yra „dvasia ir valia“, kuri neigia prigimtinę tvarką savo kūniškumu ir tvirtina, kad šią tvarką jis sukuria pats.
„Manipuliavimas gamta, kurį šiandien peikiame dėl poveikio aplinkai, čia tampa pamatiniu žmogaus pasirinkimu savo paties atžvilgiu“, – sakė Benediktas XVI, kuris nurodė asmens formos dualumo neigimo pasekmes krikščioniškai antropologijai: „jei vyro ir moters dualumas neegzistuoja kaip sukūrimo duotybė, tada ir šeima nebėra (Dievo) kūrime numatyta tikrovė“. Dar daugiau: „ten, kur laisvė daryti tampa laisve pačiam save pasidaryti, neišvengiamai pradedamas neigti ir pats Kūrėjas ir žmogus kaip Dievo kūrinys“, taip galiausiai paplaunant ir paties asmens kaip Dievo atvaizdo orumo pagrindą. Benedikto XVI dėmesio centre buvo minties srovės, kurios apibūdinamos gender ideologijos vardu.
Normos Portugalijos mokykloms
Krikščioniškos antropologijos principus, išdėstytus 2013 sielovadiniame dokumente apie gender ideologiją, šiomis dienomis teko priminti ir Portugalijos vyskupų konferencijai. Situacija Portugalijoje gerai iliustruoja, kaip radikaliai pakeisti visuomeninius santykius, netgi tarp vaikų ir tėvų, siekia gender filosofija. Portugalų vyskupai reagavo į šio rugpjūčio 16 dieną paskelbtą potvarkį, kuriuo, savo ruožtu, siekiama žengti dar vieną žingsnį įgyvendinant gender nuostatus. 2018 rugpjūčio 7-osios įstatyme laisvas apsisprendimas (autodeterminacija) dėl lytinės tapatybės ir išraiškos yra pavadintas teise. Taip pat ir tuo atveju, kai kalbama apie vaikus, nelaukiant pilnametystės, kaip kad kitų teisių atžvilgiu.
Šių metų rugpjūčio potvarkio skirsniuose išvardijamos „administracinės“, „prevencijos“ ir „atskleidimo ir intervencijos“ priemonės, kad ši teisė būtų užtikrinta mokyklose, kad vaikų ir jaunuolių apsisprendimas iš vienos seksualinės tapatybės ir raiškos pereiti į kitą būtų ne tik laisvas nuo spaudimo, bet ir palengvintas. Nurodoma, jog mokyklos administracija turi pakeisti savo dokumentus – registracijos, egzaminų – pagal vaiko pasirinktą ar sau prisiskirtą seksualinę tapatybę bei vardą; kad tai galioja ir užklasinėje veikloje; kad turi būti gerbiama teisė rengtis pagal sau prisiskirtą lytį ir naudotis atitinkamais tualetais bei persirengimo kambariais. Mokytojai ir kitas mokyklos personalas turėtų gauti formaciją, kaip „įveikti diskriminacinį elgesį ir neprimesti stereotipų“. Dar kitu potvarkiu vardo ir lyties keitimo amžiaus slenkstis asmeniniuose dokumentuose buvo pamažintas iki 16 metų. Tam pakanka tik paauglio deklaracijos, nereikia nei tėvų pritarimo, nei psichologo įvertinimo, nes kitaip nebūtų galima kalbėti apie laisvą apsisprendimą.
Žingsnis link vienintelio leidžiamo mąstymo?
Šie potvarkiai sulaukė kritikos ir pasipriešinimo pilietinėje visuomenėje, nes turi daug neigiamų pasekmių nuomonės, įsitikinimų ir tėvų ugdymo laisvei. Nurodoma, kad koordinacija su tėvais būtina, tačiau žinant gender filosofijos prielaidą, jog patys tėvai dažnai yra diskriminacinius stereotipus primetančios visuomenės veidas, galimai kliudantis vaikui apsispręsti, vargu ar į jų nuomonę bus atsižvelgta, jei ji nesutaps. Bet kokia kritika ar abejonė, nors būtų pagarbi ar remtųsi mokslo duomenimis, mokykloje ir už jos sienų dėl tokio pedagogikos ir vaikų raidos supratimo rizikuoja tapti diskriminaciniu elgesiu.
Atsižvelgiant į tai, jog šie klausimai svarbūs ne vieno krašto ir ne vieno kontinento katalikų šeimoms ir bendruomenėms, katalikiškų mokyklų ugdytojams, dvasininkams ir sielovadininkams, šių metų birželio 10-ąją Katalikiško ugdymo kongregacija paskelbė dokumentą „Kaip vyrą ir moterį juos sukūrė. Ieškant dialogo kelio dėl ugdymo gender klausimu“. (RK / Vatican News)