„Religijų už taiką“ susitikimas Vokietijoje
„Religijos už taiką“ – tai tarptautinis tinklas, kurio veikloje dalyvauja įvairioms religijoms atstovaujantys dvasininkai ir tikintieji šimte pasaulio šalių. Tinklas susikūrė 1970 m. Kioto mieste, Japonijoje. Nuo to laiko maždaug kas penkeri – šešeri metai rengiami tarptautiniai susitikimai, kuriuose diskutuojama ir kuriami planai, kaip įvairių religijų tikintieji turėtų prisidėti prie taikos pasaulyje kūrimo ir tuo metu aktualiausių problemų sprendimo.
Šiemetinio, dešimtojo, susitikimo tema: „Visi kartu imamės atsakomybės už ateitį“. Daugiausia dėmesio skiriama atgimstančio nacionalizmo keliamoms grėsmės. Kaip ir kituose susitikimuose, kalbama, kaip labiau mobilizuoti taikdariškai veiklai konfliktų zonose gyvenančius žmones, kaip jiems padėti.
Antradienį, rugpjūčio 20-ąją, susitikimas atidarytas Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio sveikinimu. Gali skirtis mūsų pažiūros ir tikybos, tačiau viena mums visiems turi būti bendra – religija niekam ir niekada negali būti priemonė smurto ir neapykantos pateisinimui, sakoma Vokietijos valstybės vadovo sveikinime. Iš Lindau į visą pasaulį turi nuskambėti žinia: „Niekam nevalia kariauti jokio karo vardan religijos“. Mes, krikščionys, kuriems tikėjimas yra svarbus, sakė prezidentas, negalime abejingai klausytis kalbų, kad religijos trukdo taikos palaikymui, kad religijos šaukiasi karų ir juos sukelia. Tačiau taip pat negalime leisti, kad religijos būtų naudojamos su tikėjimu į Dievą nieko bendra neturtintiems tikslams, būtų paverčiamos politinės kovos įrankiu. Religijos yra ir turi būti taikos kūrimo įrankiai, visų religijų tikintieji turi tai suprasti ir imtis su tuo susijusios atsakomybės.
Lindau mieste vykstančio susitikimo pirmąją dieną kalbėjęs Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Reinhard Marx sakė, kad jam kelia susirūpinimą faktas, jog vis labiau susilaukia pritarimo judėjimai, skelbiantys valstybės, tautos ir religijos tapatumą. Pasak kardinolo, toks pavojus ateina ne tik iš islamo išpažinėjų, kurie suplaka į viena religiją ir politinius tikslus, gretų, bet jį matome ir Europoje, kur kalbama apie krikščioniškąją Europą ne tam, kad būtų primintos krikščioniškosios šaknys, bet siekiant marginalizuoti kitas religijas. (JM / VaticanNews)
