Chanuka – išniekintos Jeruzalės šventyklos atšventinimo minėjimas

Antrajame amžiuje prieš Kristų, dar prieš Palestinos prijungimą prie Romos imperijos, žydų tautai teko gintis nuo helenizmo įtakos ir nuo graikiškosios pagonybės. Tuometinis Sirijos valdovas Antiochas IV Epifanas, 168 m. prieš Kristų užėmęs Jeruzalės miestą, Jeruzalės šventyklą – judaizmo religinio gyvenimo centrą ir žydų tautos tapatybės simbolį – pavertė pagoniška Dzeuso šventykla. Žydai buvo verčiami garbinti pagoniškus dievus, o atsisakantieji tai daryti buvo žudomi.

Pagonių savivalei pasipriešino Judo Makabiejaus vadovaujami sukilėliai. Prie jų būrio greit prisijungė daug pamaldžių žydų ir jiems pavyko nugalėti pagonis, laikinai atkurti Izraelio savarankiškumą. Įžengę į Jeruzalę Judo Makabiejaus kariai pirmiausiai išmetė graikiškus stabus iš šventyklos ir uždegė menorą. Įvyko stebuklas – menora degė ištisas aštuonias dienas, nors nebuvo papildoma aliejaus. Tam įvykiui atminti ilgainiui pradėta švęsti Chanukos šventę, kuri irgi trunka aštuonias dienas, o jos pagrindinis elementas yra septynšakio žibinto arba žvakidės šviesa. (JM / VaticanNews)