Pranciškaus, Benedikto XVI ir Jono Pauliaus II malda Aušvice
„Neapsakomai baisi tragedija neleidžia būti abejingiems. Būtina ją atminti! Kiekvienas iš mūsų savo širdyje tarkime: „Niekados daugiau! Niekados daugiau!“, – sakė popiežius Pranciškus, sekmadienio vidudienį primindamas Aušvico stovyklos išvadavimo metines. Popiežius Pranciškus ir du jo pirmtakai – Benediktas XVI ir Jonas Paulius II – asmeniškai apsilankė Aušvico stovykloje ir pagerbė Holokausto aukas.
Popiežius Jonas Paulius II Aušvice lankėsi 1979 m. birželio 7-ąją, pirmosios savo apaštališkosios kelionės į Lenkiją metu. Atvykęs į buvusios mirties stovyklos teritoriją jis susitiko su buvusiais kaliniais, meldėsi prie sušaudymų sienos, nusileido į vienuoliktojo bloko požemį, kur buvo nužudytas šv. Maksimilijonas Kolbe, apsilankė ir antroje lagerio dalyje – Birkenau. Aukodamas Mišias šalia stovyklos, homilijoje jis ją pavadino „neapykantos ir žmogaus paniekinimo vieta, kurią sukūrė pamišusi ideologija“ ir „mūsų laikų Golgota“.
Popiežius Benediktas XVI aplankė Aušvico lagerį 2006 m. gegužės 28 d. „Sunku kalbėti šioje mirties ir nesuskaitomų nusikaltimų prieš Dievą ir žmogų vietoje, neturinčioje sau lygių visoje istorijoje. Ypatingai sunku kalbėti krikščioniui ir popiežiui, kuris yra kilęs iš Vokietijos“, – kalbėjo Benediktas XVI. „Daug klausimų kyla šioje vietoje, tačiau vienas vis grįžta: kodėl Dievas anomis dienomis tylėjo? Kodėl leido blogiui triumfuoti? Grįžta atmintin 44 psalmėje skambantis kenčiančio Izraelio skundas: „Palikai mus bejėgius šakalų lindynėje ir apgaubei mirtina tamsa. Dėl tavęs mes esame nuolat žudomi, su mumis elgiamasi kaip su pjovimui skirtomis avimis. Atsibusk! Viešpatie, kodėl miegi? Kelkis, neatmesk mūsų amžinai! Kam slepi savo veidą? Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą? Juk mes gulime kniūbsti dulkėse ir nebegalime pakilti nuo žemės. Stokis, ateik mums padėti, atpirk mus dėl savo ištikimos meilės!““
„Nusikaltėliai, žudydami žydų tautą“, – sakė popiežius, – „norėjo nužudyti Dievą, kuris pašaukė Abraomą, o kalbėdamas ant Sinajaus kalno nustatė per amžius galiojančias žmonių elgesio taisykles. Naikindami Izraelį, jie norėjo sunaikinti ir krikščionybę, pakeisti ją savo sukurtu tikėjimu žmogaus galia.“
Apie apsilankymą Aušvico mirties lageryje popiežius Benediktas XVI kalbėjo tų pačių 2006 m. gruodžio mėnesį vykusio prieškalėdinio susitikimo su Romos kurija metu. „Tas lageris – žiauriausio barbariškumo vieta – byloja apie bandymą išnaikinti Izraelio tautą, niekais paversti Dievo su ja sudarytą sandorą, o kartu pašalinti iš istorijos ir patį Dievą.“
„Toje baugioje vietoje“, – kalbėjo popiežius, – „pasijutau kaip Jobas, išsigandęs, kad Dievas apleido, bet kartu tvirtai įsitikinęs, kad ir tylėdamas jis nepaliauja būti su mumis. Ir kaip tik tą akimirką danguje pasirodė vaivorykštė. Ta vaivorykštė buvo tarsi atsakymas: AŠ ESU ir mano pažadas, sandora, kurią sudariau po tvano, galioja ir šiandien.“
Popiežius Pranciškus Aušvico lagerio aukas pagerbė 2016 m. liepos 29 d. Popiežiaus vizito mirties stovykloje metu nebuvo sakomos kalbos. Nužudytųjų atminimą Pranciškus pagerbė tyla ir malda. Vieninteliai popiežiaus vizito metu garsiai skambėję žodžiai buvo hebrajiškai giedama ir lenkiškai kalbama 130-oji psalmė: „Iš nevilties gelmių šaukiuosi tavęs, Viešpatie! Viešpatie, išgirsk mano balsą!“. Aušvico memorialo svečių knygoje Pranciškus parašė: „Viešpatie, būk gailestingas savo tautai; atleisk už tiek daug žiaurumo“. (JM / VaticanNews)