Švedija. Akušerėms nepripažįstama sąžinės prieštaros teisė
Kaip komentavo britų nacionaliniam transliuotojui BBC Švedijos akušerių asociacijos pirmininkė Mia Ahlberg, Švedijos valstybė ir sveikatos sistema abortą pripažįsta sveikatos priežiūros paslauga ir moterų pasirinkimo teise. Tai turi daugiau svorio, nei abortui prieštaraujančiųjų sąžinės laisvė: jie turėtų rinktis kitas profesijas. Todėl darbdaviai yra teisūs, jei atsisako priimti tokių nuostatų asmenis.
Lindą Steen ir Ellinorą Grimmark gynusi advokatų kontora Scandinavian Human Rights Lawyers stengėsi įrodyti, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnis, kuris užtikrina įsitikinimų ir religijos laisvę.
Abiejų bylų aprašyme nurodoma, kad, akušerių įsitikinimu, taip pat motyvuotu krikščioniškai, žmogaus gyvybė prasideda nuo pradėjimo momento ir ji turi žmogišką orumą įvairiose savo vystymosi stadijose, taip pat embrioninėje. Toks požiūris nėra marginalus, bet jį plačiai priima krikščioniškasis pasaulis, kitos didžiosios religijos, taip pat tarp neturintys jokių religinių įsitikinimų. Priduriama, kad akušerės mano, jog abortas yra pateisinamas tada, kai nėštumo eiga pradeda kelti grėsmę motinos gyvybei.
Švedų akušeres gynę advokatai atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos kontekste 21 valstybė turi specialius įstatymus, kurie gina sąžinės prieštaros arba išlygos laisvę. 22 valstybės turi specialius įstatymus, kurie gina medicinos darbuotojų sąžinės išlygos teisę ir galimybę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras. Viena iš ginamųjų – Linda Steen – šiuo metu dirba akušere kaimyninėje Norvegijoje, kuri, skirtingai nei Švedija, suteikė jai išlygą.
Tik kelios Europos šalys – Švedija, Suomija, Čekija, Bulgarija – nereguliuoja, mažai reguliuoja arba nesutinka su tuo, kad medicinos darbuotojai gali atsisakyti atlikti kai kurias procedūras, kaip kad eutanaziją arba normalaus, motinos gyvybei negrasinančio nėštumo nutraukimą.
Sąžinės prieštaros teisė arba išlyga yra teritorija, kurioje dažnai susiduria skirtingi įsitikinimai ir teisinės praktikos, joms nėra lengva surasti vidurio kelią. Jei dėl kai kurių klausimų, pavyzdžiui, koks veiksmingiausias vaistas kovoje su epidemija, galima rasti bendrą sutarimą, kitos problemos yra platesnės už medicinos mokslą. Medicina ir medikų pareigos apibrėžiamos taip pat pagal pasaulėžiūrą.
Po didelių diskusijų 2010 m. spalio 7 d. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 1763 „Dėl sąžinės išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą”, kuri rekomenduoja sąžinės prieštaravimo principo pripažinimą.
Kituose rezoliucijos skirsniuose atsispindi kritikų pastabos, pavyzdžiui, kad gydytojų sąžinės prieštaros teisės naudojimas gali „neproporcingai paveikti moteris, ypač turinčias nedaug išteklių ir gyvenančias kaimo vietovėse“. (RK / VaticanNews)
