Abraomiškųjų religijų lyderiai meldėsi, kad greičiau baigtųsi pandemija
Pasak t. Francesco Pattono, Šventosios Žemės pranciškonų kustodo, visi, kurie šaukėsi Visagalio Dievo pagalbos, yra šv. Abraomo vaikai, visi tam tikru būdu dalijasi bendromis šaknimis, kurių dėka jie gali kreiptis į Aukščiausiąjį, Visagalį, Gerąjį Viešpatį. Krikščionys bendrai maldai pasirinko Viešpaties Jėzaus išmokytą maldą. „Tėve mūsų“ yra neprilygstama krikščionių malda. Ji baigiasi žodžiais: „Gelbėk mus nuo pikto“. Biblijos tekste šis maldavimas yra labai platus, nes apima išvadavimo nuo piktosios dvasios prašymą, bet tai kartu yra prašymas išlaisvinti iš bet kokio mus slegiančio blogio tiek asmeniškai, tiek visos žmonijos lygmeniu, sakė portalui VaticanNews tėvas Pattonas.
Epidemijos nėra naujiena žmonijos istorijoje. Praeityje išgyventos maro, choleros epidemijos. Ši pandemija nauja tuo, kad gyvenome manydami, jog pasitelkdami mokslą, žinias, technologijas galime užvaldyti ir kontroliuoti viską, o dabar pasirodo, kad vėl esame kaip Adomas nuogi ir beginkliai. Iš naujo atpažįstame savo ribotumą. Tai nereiškia, kad savaime vėl atrandame Dievą, ryšį su Juo ir priklausymą nuo Jo. Tačiau dabartinės situacijos patirtis turėtų mums padėti suprasti, kad yra didesnių dalykų, nei tie, kuriuos manome galį suvaldyti. Tai padėtis, kuri turėtų atverti mums naują supratimą apie mus kaip žmones, kaip kūrinijos dalį, kaip tikinčius, kurie pasitiki Dievu, kuris yra Tėvas. Jis ir toliau mumis rūpinasi, suteikdamas gyvenimo pilnatvę, kurią ypatingu būdu švenčiame per Velykas. Mes, krikščionys, Velykas laikome mūsų pačių dalyvavimu Kristaus prisikėlime.
Velykos šiemet kitokios. Jeruzalėje nebus žmonių susibūrimų, apeigoms vadovaus ir jose dalyvaus tik dvasininkai su keliais padėjėjais. Jeruzalės krikščionys Velykas švęs taip, kaip pradėjo švęsti gavėnią. Gavėnios pradžioje liturgija primena ir iškelia asmeniškumo matmenį. Jėzus Pelenų trečiadienio Evangelijos skaitinyje prašo melstis užsidarius vienam paslapčia, pasninkauti kitiems nematant, paslapčia vykdyti gailestingumo darbus.
Pasirengimą švęsti šių metų Velykas sutrukdė koronaviruso pandemija. Negalime švęsti taip, kaip šventėme praeityje. Turi mus stiprinti Jėzaus žodžiai: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20). Dabartinėmis sąlygomis tai pajuntame visu akivaizdumu. Tėvas Pattonas taip pat prašė niekuomet neužmiršti, kad maldos veiksmingumas priklauso ne nuo kiekybės, bet yra susijęs su ypatinga bendryste, kurią Šventoji Dvasia suteikia tikinčiųjų bendruomenei, ją paversdama Kristaus kūnu. Dvasininkas, aukodamas eucharistinę auką, žino, kad nors fiziškai yra vienas, kartu dalyvauja visa tikinčiųjų bendruomenė, o dvasininkas yra bendrystėje su visais esančiais bendrystėje su Jėzumi Kristumi, mūsų Viešpačiu ir, Šventosios Dvasios veikimu, su Tėvu. Todėl turime atgaivinti mumyse buvimo krikščionimis suvokimą, kuris nebūtų grynai sociologinis. Bažnyčia yra ne tik žmonės, bet slėpinys ir mistinis kūnas. (SAK / VaticanNews)
