„Vedusieji į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžius“

Rabinas Skorka rašo, kad daugelis pasaulio žydų, galvodami apie Lenkiją ir kitas Europos rytinės dalies šalis, dažniausiai atsimena tik tiek, kad jų protėviai devynioliktajame amžiuje ir dvidešimtojo pradžioje iš tų kraštų bėgo dėl skurdo, antisemitizmo, pogromų. Tie, kurie pasiliko, beveik visi buvo nužudyti nacių režimo. Dėl to ne vienam žydui Jono Pauliaus II asmenybė ir darbai kėlė ir tebekelia nuostabą ir pasigėrėjimą.

Rabinas primena kelis svarbius Jono Pauliaus II pontifikato momentus, kurie labai prisidėjo, kad dvišaliai žydų ir katalikų santykiai būtų vis geresni. Nepraėjus nė pusei metų nuo išrinkimo popiežiumi, 1979 m. kovo 12 d. jis pasakė, kad „kelias, kuriuo katalikai turi eiti kartu su žydų religine bendruomene, yra broliško dialogo ir vaisingo bendradarbiavimo kelias“. 1980 m. lapkričio 17 d. jis pripažino, kad žydai tebėra Dievo su Moze sudarytos sandoros tauta.

Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, aplankęs sinagogą (1986 m. balandžio 13 d.). Tą dieną jis žydus pavadino krikščionių vyresniaisiais broliais. Jis buvo pirmasis popiežius, aplankęs Aušvicą (1979 m. birželio 7 d.) ir Yad Vashem memorialą (2000 m. kovo 23 d.),  kur pagerbė atminimą milijonų žydų, „iš kurių buvo atimta viskas, visų pirma žmogaus orumas, ir kurie buvo nužudyti Holokausto metais“.

Popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu 1993 m. gruodžio 30 d. buvo užmegzti Šventojo Sosto ir Izraelio valstybės diplomatiniai santykiai.

Jis buvo pirmasis popiežius, kuris Šv. Petro bazilikoje (2000 m. kovo 12 d.) ir Jeruzalėje prie Raudų sienos (2000 m. kovo 26 d.) meldė Dievą, kad atleistų krikščionims už nusikaltimus žydų tautos atžvilgiu, už per šimtmečius jos patirtas kančias, ragino Bažnyčios narius būti Sandoros tautos bičiuliais.

Rabinas Abrahamas Skorka baigia primindamas dvi Biblijos eilutes: „Vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius“ (Dan 12, 3) ir  „Žmonės teisaus žmogaus niekad nepamirš“ (Ps 112, 6). (JM / Vatican News)