Karantino metu kalėjimų kapelionai tiesė ryšio su išoriniu pasauliu tiltus
Kol kas savanoriai dalyvauti Mišiose negali, nebent vykdytų specialią veiklą. Kun. Grimaldi tikisi, kad iki mėnesio pabaigos situacija pagerės. Pasak jo, karantino metu, be savanorių pagalbos ir apribojus pačių kapelionų galimybes įeiti į kalėjimų vidų, kaliniai ypač juto dvasinio bendravimo trūkumą. Labiausiai – neturtingi, svetimšaliai, neturintys pastogės, be šeimos. Tad kalėjimų kapelionų inspektorius tikisi, kad netrukus į kalėjimus vykdyti veiką galės grįžti ir savanoriai, kurie labai padeda kapelionams ir vienuoliams teikdami pagalbą nuteistiesiems.
Per karantiną, siaučiant pandemijai kapelionai bandė, kiek leido galimybės, būti kuo arčiau kalinių. Kai kurios įkalinimo įstaigos taikė itin griežtas saugumo priemones ir, siekiant išvengti užkrato rizikos, kapelionams nebuvo leista lankyti kalinių. Išties, užsikrėtimo atvejų įkalinimo įstaigose buvo nedaug, tad šios priemonės pasiteisino, nes būtų ištikusi katastrofa. Be to, pačioje pandemijos pradžioje Italijos įkalinimo įstaigose nuvilnijo sunkiai valdoma protestų banga, pilna smurto. Ten, kur situacija buvo ramesnė ir kalėjimų vadovybė leido, kapelionai galėjo pasikalbėti su kaliniais, palaikyti juos morališkai, dvasiškai. Ten, kur kaliniai negalėjo gauti siuntinių, kapelionai su įkalinimo įstaigų vadovybės žinia parūpindavo kaliniams produktų, būtinų higienos prekių.
Buvo įvesta kita praktika – kai kurios įkalinimo įstaigos įsigijo planšetes, kad kaliniai galėtų kalbėtis su artimaisiais per vaizdo pokalbius. Tai turėjo ir teigiamą aspektą, nes nuteistieji taip galėjo matyti savo namus, aplinką. Šis būdas, jei bus taikomas ir toliau, būtų labai sveikintinas ypač tų kalinių atveju, kurių artimieji gyvena toli ir neturi galimybių ar lėšų atvykti, tad tai palengvintų kalinių bendravimą su artimaisiais.
Kokios pagalbos dažniausiai kaliniai prašo? Pasak kun. Grimaldi, neturtingiausieji prašo materialinių gėrybių, nes jiems visko trūksta. Tačiau dažniausiai prašoma psichologinio ir moralinio palaikymo. Šiuo metu kapelionai taip pat tiesė tiltus tarp kalinių ir jų artimųjų, pranešdami naujienas apie jų sveikatą ir būseną.
Kadangi karantinas visiems tapo savotišku kalėjimu, visuomenei tai suteikė progą labiau suprasti įkalintųjų situaciją, jų kentėjimą, labiau solidarizuotis, mano kun. Grimaldi. (DŽ / SIR)
