Koronavirusas, darbo pasaulis ir teisingas atlygis
„COVID-19 pandemija visuomenei smogė iš peties. Mirties rizikos pavojus yra tai, ką mes siekiame užmiršti ir paslėpti. Gyvename pasaulyje, kuriame bandoma užtušuoti mirtį ir su ja susijusius dalykus. Tačiau žmogus, nepaisant jo proto, žinių, sumanumo, nėra savo laiko ir gyvybės valdovas. Kita vertus, yra tikinčių, kad galime viską reguliuoti, išspręsti, taip pat gyvenimo ir mirties problemas, išrasti ir sukurti naują žmogų“, – sakė Prancūzijos krikščioniško įkvėpimo profsąjungų lyderis. – „Ši sveikatos krizė mus verčia įsisąmoninti, jog laikas atsigręžti į paprastus dalykus. Negalima pamesti iš akių žmogiškų santykių, taip pat ekonomikoje. Mums reikia sveikos ekonomikos, kaimynystės ekonomikos. Tai yra trumpų gamybos grandinių žemės ūkyje klausimas, mūsų vartojimo būdo klausimas.“
„Globalizacija bus tokia, kokią ją padarysime. Mes turime būti atviri išorei, dirbti su kitais, tačiau išlaikyti oraus darbo principą. Pavyzdžiui, Prancūzijos krikščionių darbininkų konfederacija kreipėsi į valdžią ir paprašė peržiūrėti kai kuriuos tarptautinius susitarimus, kad į juos būtų įtrauktos socialinės sąlygos. Šiandien labai daug apsauginių garantijų prekėms, tačiau jas gaminantys vyrai ir moterys jų neturi“, – pridūrė Josephas Thouvanelis.
Pasak jo, pandemijos sukelta socialinė krizė leido naujai įvertinti darbo vertę, sukurti naujus kaimynystės ryšius. Taip pat pripažinti nepelnytai nuvertintų profesijų vertę: kasininkų, šiukšlių surinkėjų, prekių ir užsakymų išvežiotojų. Šiuo periodu jie sunkiai ir daug dirbo. Visi suprato, kokios šios profesijos reikalingos ir naudingos, tuo pat metu sužinojo, ir kaip menkai apmokomos.
„Kaip profsąjungos aktyvistas krikščionis, kviečiu paskaityti tai, ką šv. Tomas Akvinietis mąstė apie teisingą atlygį. Kiekvienas dirbantysis turi galėti gyventi oriai ir susitaupyti. Dabar yra proga į ekonomikos centrą iškelti šias esmines vertybes. Naujame pasaulyje (po pandemijos) kiekvienas dirbantysis – tarnautojas, amatininkas, savarankiškas darbuotojas, prekiautojas – turi galėti oriai gyventi kartu su šeima“, – sakė Josephas Thouvanelis.
Deja, artimiausiu metu, pasak jo, reikia baimintis įmonių uždarymo, atleidimų ir didelio bedarbystės augimo. Labai sunku tiems, kurie liko be socialinės apsaugos arba negali pasinaudoti valstybės socialinio saugumo priemonėmis. Tai dramatiškos situacijos. Tačiau reikia taip pat galvoti apie ilgalaikę perspektyvą. „Mūsų kolektyvinė atsakomybė yra padėti šiems žmonėms ir sunkioje situacijoje atsidūrusioms įmonėms“, – pareiškė Thouvanelis.
Jis taip pat pabrėžė tarpusavio solidarumo kasdienybėje vertę. Toks solidarumas yra neatsiejamas nuo krikščioniško gyvenimo. Galima pasidžiaugti, kad daug krikščionių ir parapijų ištiesė ranką tiems, kuriems pandemija smogė skaudžiausiai, kurie iš tiesų atsidūrė beviltiškoje padėtyje.
„Dėmesys trapiausiems taip pat kreipia žvilgsnį į sekmadienio poilsį ir į žmones, kurie dirba sekmadieniais. Mums reikia bendro laiko su šeima arba su draugais. Laiko, kai svarbiausia ne ekonominis našumas. Svarbu, kad tarp mūsų gyvenimo prioritetų būtų tokio laiko“, – pridūrė krikščionių darbininkų atstovas. Kita vertus, žmogiškų ryšių vertė turi būti išlaikyta ir ekonominiuose santykiuose. Pasak Josepho Thouvanelio, nuotolinio darbo technologijos dabartiniu pandemijos metu yra nepaprastai naudingos, jos padėjo daugybei dirbančiųjų ir įmonių. Tačiau tai įrankiai, kuriais reikia naudotis protingai, be to, jų negalima vienodai taikyti visiems sektoriams, visoms sritims.
„Žmogiški ryšiai išlieka svarbiausias dalykas. Niekada nenutraukime socialinio ryšio. Mes turime skirti laiko asmeniniams susitikimams, kurie suteikia kažko daugiau, nei videokonferencija. Visuomenė turi tarnauti asmeniui. Mes nesame mašinos. Mašinos turi tarnauti integraliam asmens vystymuisi, o ne atvirkščiai“, – sakė Prancūzijos krikščionių darbininkų konfederacijos sekretorius. (RK / Vatican News)
