Pareiškimai dėl planuojamos Palestinos teritorijų aneksijos
Birželio pirmojoje pusėje pasirodė žinių, jog Izraelis pasiuntė matininkus į Vakarų Kranto regioną, aprėpiantį daugiau nei 5 tūkstančius kvadratinių kilometrų, kuris po 1967 metų karo buvo atskirtas nuo Jordanijos. Nuo to laiko jo valdymas, susitarus ar tiesiog primetus jėga, ne kartą kito. Pastaruoju metu dalis Vakarų Kranto teritorijos buvo kontroliuojama Izraelio, dalis palestiniečių, dalis šių abiejų tautų kartu. Per dešimtmečius keitėsi ir Vakarų Kranto demografinė situacija. Šiuo metu čia gyvuoja apie pustrečio šimto žydų gyvenviečių, kurių gyventojai įsikūrė vedini įvairių motyvų. Tarp jų yra žydų ortodoksų, kurie tvirtina, kad vadovaujasi dievišku mandatu apgyvendinti šią žemę, kiti save atvirai vadina kolonistais, pasiryžę visomis priemonėmis ginti užimtus sklypus. Tarptautinių susitarimų dėl dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – bei tarptautinės teisės šviesoje šios gyvenvietės buvo sutartinai vadinamos nelegaliomis, kaip ir rytų Jeruzalės ar Golano aukštumų aneksija. Tačiau 2020 metų sausį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pristatė naują planą ir naują žemėlapį, kuris numatė dalies Vakarų Kranto teritorijų prijungimą prie Izraelio. Prezidentas Trumpas taip pat nusprendė perkelti ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Tai simbolinis gestas, kuriuo patvirtinama vienašalė Izraelio pretenzija, kad Jeruzalė yra viena ir nedaloma jo sostinė, prieštaraujanti tarptautiniams susitarimams, jog ji turi būti ir Palestinos sostinė. Dėl to šį gestą kritikavo ir dalis tradicinių JAV sąjungininkų.
Tarptautinėje žiniasklaidoje šiomis dienomis rašoma, kad Izraelis artimiausiu laiku žada aneksuoti apie trečdalį Vakarų Kranto teritorijos – vienašališkai prisijungti ir paskelbti apie jos suverenitetą. Į aneksuojamas teritorijas patenka ir Jordano upės slėnis, maždaug apie pusę visos derlingos ir dirbamos Vakarų Kranto teritorijos žemės.
Ekumeninė Bažnyčių Taryba savo komunikate rašo, jog aneksijos planas yra dar vienas smūgis tiek taikai, tiek seniems ir naujiems tarptautiniams susitarimams, tiek teisingumui palestiniečių atžvilgiu.
Pusketvirto šimto Bažnyčių ir krikščioniškų bendruomenių vienijanti Ekumeninė Bažnyčių taryba išreiškė viltį, jog tarptautinė bendruomenė reaguos į vienašališką aneksijos aktą, kuris pamina palestiniečių teises ir ateitį.
Izraelio ir Palestinos problema yra sena ir sudėtinga, o vienpusiški veiksmai, galios disbalansas, jėgos ir prievartos naudojimas ją tik gilina. Negalima manyti, jog taika gali būti vienašališkai primesta arba pasiekta prievarta. Aneksija dar labiau suvaržytų Vakarų Kranto palestiniečių galimybę judėti, pasiekti savo dirbamas žemes ar turimas kaimenes, vystyti būtiniausias paslaugas. Galima spėti, kad aneksijos atveju bus priverstinių iškraustymų.
„Mes kviečiame“, – rašo Ekumeninė Bažnyčių taryba, – „Bažnyčias ir susijusias organizacijas pasaulyje išreikšti solidarumą ir remti palestiniečių okupuotose teritorijose teisių pripažinimą bei apsaugą; (...) remti derybas tarp Izraelio ir Palestinos, kad būtų atrastas tarptautinę teisę ir JTO rezoliucijas atitinkantis sprendimas, palaikyti visus, kurie darbuojasi dėl taikos ir susitaikymo, įskaitant žydus, krikščionis, musulmonus ir kitų tikėjimų žmones.“
„Kviečiame tarptautinę bendruomenę pasisakyti už 1967 metų okupacijos pabaigą, priešintis aneksijos sumanymui, priminti Izraelio vyriausybei atsakomybę, kuri jai tenka kaip okupavusiai galiai“, – priduriama komunikate.
Dar anksčiau, gegužės 7 dieną, savo bendrą poziciją išreiškė Šventosios Žemės patriarchai ir Bažnyčių vyresnieji, pasak kurių aneksijos sumanymas gali galutinai užgniaužti taikos susitarimo galimybę ir pratęsti ilgametį konfliktą, kuris jau kainavo daugybę nekaltų gyvybių, lėmė tiek daug tragedijų ir neteisybės.
Šventosios Žemės patriarchai ir Bažnyčių vadovų taryba kreipėsi į Izraelio vyriausybę ir paprašė atsisakyti vienpusiškų veiksmų. Pasak jų, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Rusijos Federacija ir Jungtinių Tautų Organizacija taip pat turi remti tarptautinę teisę atitinkančius sprendimus, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti teisingą, tad ir ilgalaikę taiką. Kita vertus, ir Palestinos išlaisvinimo organizacija turi išspręsti vidinius konfliktus ir ryžtingai siekti pliuralistinės ir demokratinės valstybės.
Šį pasireiškimą pasirašė graikų ortodoksų ir armėnų ortodoksų patriarchai, koptų ortodoksų, etiopų ortodoksų arkivyskupai, sirų ortodoksų generalinis vikaras. Parašus sudėjo įvairių katalikiškų bendruomenių vadovai: lotynų patriarchato apaštalinis administratorius, Šventosios Žemės kustodas, graikų melkitų ir maronitų katalikų arkivyskupai, sirų katalikų ir armėnų katalikų bendruomenių atstovai. Sąrašą papildo episkopalų arkivyskupo ir liuterono vyskupo parašai. (RK / Vatican News)
