Turkijoje įsižiebė diskusijos dėl Hagia Sophia
Gegužės 29 d. Turkijoje vyko oficialūs Konstantinopolio užėmimo sukakties minėjimai. Vienas minėjimų momentų buvo Korano skaitymas Hagia Sophia šventovėje. Šis faktas padrąsino kai kuriuos Turkijos musulmonus reikalauti, kad Hagia Sophia vėl taptų mečete. Prieš tokius siūlymus protestuoja Konstantinopolio ekumeninis patriarchas.
Didžiulę baziliką ketvirtame amžiuje pastatydino imperatorius Konstantinas, perkėlęs į prie Bosforo įkurtą miestą Romos imperijos sostinę. Šeštajame amžiuje imperatorius Justinianas ją perstatė, suteikdamas jai dabartinį pavidalą. Nuo to laiko kelis šimtmečius Hagia Sophia buvo didžiausia bažnyčia pasaulyje. Šventajai Dievo Išminčiai dedikuota šventovė buvo Konstantinopolio patriarchų katedra. Turkai musulmonai 1453 m. užėmę Konstantinopolį krikščionių ortodoksų katedrą pavertė mečete, buvo pristatyti keturi minaretai. Žlugus Osmanų imperijai ir iš jos likučių sukūrus Turkijos Respubliką, jos prezidento Mustafa Kemalio Atatiurko sprendimu Hagia Sophia buvo paversta muziejumi.
Turkijos musulmonai niekada neatsisakė minties, kad Hagia Sophia turėtų būti mečetė, tačiau jiems teko susitaikyti su valstybės griežto pasaulietiškumo politika, kuri Turkijoje galiojo iki dvidešimtojo amžiaus pabaigos. Šiuo metu valdanti Recepo Erdogano vadovaujama musulmonų partija irgi nesiėmė didelių permainų, nors šalies gyvenimas jau ne toks radikaliai pasaulietiškas, kaip anksčiau.
Gegužės mėnesį Diyaneto – religinį gyvenimą kontroliuojančios valstybinės institucijos – vadovas paragino rezidentą Erdoganą leisti surengti Hagia Sophia šventovėje islamiškas pamaldas pirmą penktadienį po koronaviruso pandemijos pabaigos. Jis priminė, kad 1453 m. Konstantinopolio užkariautojas sultonas Mehmedas II ten meldėsi pirmą penktadienį po miesto užėmimo. Grąžinti islamiškąjį kultą į Hagia Sophia pastarosiomis dienomis pareikalavo ir kiti politikai bei musulmonų veikėjai. Komentuodamas tai, Turkijos prezidentūros atstovas pacitavo prezidento Erdogano žodžius, kad pirmiausiai tikintieji turėtų užpildyti gretimai stovinčią vadinamąją Mėlynąją mečetę ir tik po to būtų galima svarstyti Hagia Sophia pavertimo mečete klausimą.
Į turkų visuomenėje įsižiebusią diskusiją reagavo ir ekumeninis patriarchas Baltramiejus, pasak kurio, jei į Hagia Sophia turi būti sugražintas Dievo garbinimas, tai vienintelis teisingas sprendimas būtų krikščioniškųjų pamaldų sugrąžinimas. Mus pasiekia gandai, pastaruoju metu sklindantys kai kuriuose Turkijos visuomenės sektoriuose, kad Hagia Sophia vėl turėtų būti mečetė, sakė patriarchas. Mes su tuo nesutinkame ir tam priešinsimės. Tam priešinsis visi krikščionys. Mus palaikys visi ortodoksai, katalikai ir protestantai. (JM / Vatican News)
